"Be Rusijos tai pasmerkta žlugti". Kaip baigėsi derybos su NATO?

Briuselyje įvyko antrasis diplomatinių derybų raundas: Rusijos atstovai diskutavo su NATO pareigūnais. Paskutinį kartą šalys susitiko prieš pustrečių metų

VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Maskva "sąžiningai, atvirai, nesistengdama apeiti kampų" pabrėžė, kad tolesnis situacijos pablogėjimas gali sukelti labai nenuspėjamas ir sunkias pasekmes Europos saugumui. Rusijos pasiūlymai yra ant stalo. Ar Šiaurės Atlanto aljansas į juos žiūrės rimtai, paaiškės artimiausiu metu. Apie tai rašo RIA Novosti autorė Ksenija Melnikova.

Daug neatitikimų

Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška po fotosesijos sveikino JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoją Vendi Šerman (Wendy Sherman), NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą ir 30 aljanso šalių nuolatinių atstovų. Pagal COVID-19 taisykles — susiliečiant kumščiais. Po oficialios fotosesijos visi nusiima kaukes ir pradeda derybas. Diskusijos tęsėsi keturias valandas.

Tokių susitikimų nebuvo nuo 2019 m. Praėjusį rudenį dvišaliai santykiai sutriko: Šiaurės Atlanto blokas iš šalies išsiuntė aštuonis nuolatinės Rusijos atstovybės darbuotojus, o misijoje liko dešimt žmonių.

Maskva uždarė atstovybę aljanse ir NATO informacijos biurą Rusijoje. 2021-ųjų pabaigoje buvo rimta priežastis grįžti prie derybų stalo. Prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusijai reikia teisinio saugumo garantijų, o Maskva Vašingtonui perdavė dviejų dokumentų — sutarčių su NATO ir JAV — projektus.

Kremlius primygtinai reikalauja nutraukti bloko karinį bendradarbiavimą su posovietinėmis šalimis, atsisakyti kurti bazes jų teritorijoje, apriboti smogiamųjų ginklų dislokavimą prie Rusijos sienos ir išvežti iš Europos amerikiečių branduolinius ginklus.

O svarbiausia — Maskvai reikia garantijų, kad NATO nesiplės į rytus. Išnagrinėjęs šiuos reikalavimus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad blokas norėtų atkurti misiją Maskvoje, taip pat Rusijos diplomatinį buvimą savo būstinėje Briuselyje.

Tačiau kartu jis pažymėjo: Rusija negali uždrausti Ukrainai prisijungti prie NATO. Vendi Šerman taip pat pabrėžė: "Kiekviena valstybė turi suverenią teisę pasirinkti savo kelią". Maskva įsitikinusi, kad amerikiečiai ir jų sąjungininkai stengiasi pasiekti pranašumą visose srityse ir visuose įmanomuose karinių operacijų teatruose.

"Dėl NATO sprendimo buvo sustabdytas praktinis mūsų ir aljanso bendradarbiavimas bendrų interesų srityse. Šiandien mes neturime vienijančios pozityvios darbotvarkės, visiškai ne", — aiškino Gruška.

Jensas Stoltenbergas

© Sputnik / Алексей Витвицкий

/

Pereiti į medijų banką

Anot jo, Šiaurės Atlanto blokas nusiteikęs sutramdyti Rusiją ir tam skiriami didžiuliai ištekliai. Apskritai, pažymėjo diplomatas, pokalbiai buvo atviri ir betarpiški, "atskleidė daugybę skirtumų konceptualiais klausimais".

"Tačiau bandymai sukurti saugumą be Rusijos yra pasmerkti nesėkmei. Jei NATO pereis prie sulaikymo, Maskva pereis prie priešpriešinimo, bet tai ne mūsų pasirinkimas. Rusija nerimauja dėl aljanso grįžimo prie Šaltojo karo schemų", — apibendrino diplomatas.

Prie nieko neprivedė

Šios konsultacijos dėl saugumo garantijų yra antrosios Rusijos ir JAV derybose. Sausio 10 dieną Sergejus Riabkovas Ženevoje susitiko su Vendi Šerman.

Maskvai iš esmės svarbūs trys dalykai: kad Ukraina ir Gruzija neprisijungtų prie NATO, aljanso ginkluotųjų pajėgų grįžimas į 1997-ųjų pozicijas ir puolamųjų sistemų nedislokavimas prie Rusijos sienų.

Riabkovas paragino amerikiečius ieškoti kompromiso. Tačiau jie dėl nieko konkrečiai nesutarė. JAV nenori aptarinėti pirmųjų dviejų Rusijos reikalavimų. "Mes dar kartą patvirtinome vieningą NATO požiūrį į Rusiją, derinantį atgrasymą ir dialogą, ir pabrėžėme savo nepajudinamą paramą Ukrainai", — Twitter parašė ji.

JAV ambasadorė prie NATO Džuliana Smit (Julianne Smith) sakė, kad aljansas "neketina grąžinti laiko atgal ir grįžti prie 1997-ųjų sienų". Be to, valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Viktoria Nuland (Victoria Nuland) nurodė, kad Vašingtonas yra pasirengęs aptarti su Švedija ir Suomija jų prisijungimą prie aljanso, "jei jos to norės".

Amerikiečių žiniasklaida taip pat iškėlė statymus: remdamasi valdžios atstovais informavo, kad Vašingtonas ketina įvesti griežtą embargą "Rusijos atakos prieš Ukrainą atveju". Kalbama apie draudimą eksportuoti plataus vartojimo prekes, kuriose naudojama JAV sukurta ar pagaminta elektronika.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Viktorija Nuland prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos pastato

© Sputnik / Виталий Белоусов

/

Pereiti į medijų banką

"Politico", remdamasi Ukrainos prezidento patarėju ir kitu šaltiniu, pranešė, kad JAV atsiųs Ukrainai radarų sistemų ir jūrinės įrangos už 200 mln. Ginklai iš Pentagono atsargų skirstomi šalims, kurioms "gresia pavojus".

Atstovų rūmai taip pat svarstys įstatymo projektą, numatantį papildomą pagalbą Kijevui. Ukrainos pareigūnai dieną prieš susitiko su aljanso vadovybe. Jie norėtų dalyvauti derybose su Rusija, tačiau Maskvai tai nepriimtina. "Jei bus įtrauktos kitos šalys, mes viską paskandinsime diskusijose ir kalbose", — įsitikinęs Sergejus Riabkovas.

Kompromisas vienu klausimu

Vašingtonas yra pasiryžęs rasti kompromisą dėl trečiojo pasiūlymo — atsisakymo dislokuoti Europoje puolamuosius ginklus, kurie keltų grėsmę Rusijai. Valstybės sekretorius Entonis Blinkenas pripažino galimybę atkurti INF sutartį. Be to, amerikiečiai gali siekti abipusio karinių pratybų Europoje masto ir dažnumo apribojimo, naujų komunikacijos kanalų kūrimo. Maskvai to neužtenka.

"Amerika neįvertina to, kas vyksta", — pabrėžė Riabkovas ir pridūrė: "Rusija svarstys situaciją atsižvelgdama į veiksnių visumą". Gruodžio pabaigoje jis pareiškė, kad jei Vašingtonas ir NATO nesuteiks saugumo garantijų, neišvengiama nauja konfrontacija. "Mūsų atsakas bus karinis ir karinis-techninis", — tuomet aiškino viceministras.

Vokiečių politologas Aleksandras Raras (Alexander Rahr) įsitikinęs, kad derybos tęsis. "Sensacijų tikėtis nebuvo galima. Rusijos reikalavimai yra ant stalo, jie gana aštriai ir griežtai suformuluoti. Atrodo, NATO juos suprato, žiūrėjo rimtai, bet negalėjo prarasti įvaizdžio ir nukrypti nuo savo principų. Todėl konfliktas dėl Ukrainos įstojimo į NATO išlieka.

"Pasikeitė intonacija, tonas derybose tiek Briuselyje, tiek Ženevoje nebėra kaltinamas — pragmatiškas. Tiek Rusija, tiek NATO yra pasirengusios dialogui ne pakeltu tonu, normaliu tonu", — sakė politologas.

Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas mano, kad dar per anksti daryti išvadas.

"Daugelis smulkmenų neaiškios. Nuo jų priklauso, ar buvo padaryta pažanga. NATO siūlo atkurti atstovavimą. Klausimas, kokiu formatu. Ar grįšime į situaciją praėjusią vasarą, kai Rusijos ir NATO dialogas buvo sumažintas iki periodinių mainų oficialių pareiškimų. Arba blokas bus nusiteikęs bendradarbiauti kariniu lygiu, apie ką Rusija nuolat kalbėjo", — argumentuoja jis.

Bet kuriuo atveju, jei dialogas bus atkurtas, tai yra žingsnis į priekį, garantija, kad įtampa nebus eskaluojama. "Ta pati situacija ir su ginkluotės klausimu Europoje. Ar aljansas pasirengęs kalbėti apie karinį savo infrastruktūros apribojimą Rusijos ir NATO sąlyčio linijoje? Ar yra pažanga Vakarų pozicijoje?" — klausia Kortunovas.

Jo nuomone, tai, kad susitikimas truko pakankamai ilgai, kad nė viena šalis, nepaisant esminių nesutarimų, nepasitraukė iš derybų, yra teigiamas signalas. Daug kas paaiškės po trečiojo raundo. Ar Maskva tęs dialogą, nors Šiaurės Atlanto blokas nenori prisiimti jokių teisinių įsipareigojimų dėl nesiplėtimo į rytus? Jei taip, tai jau bus lanksti pozicija.