Estijos prezidentas paaiškino Baltijos šalių įstojimo į NATO priežastis

Estijos prezidentas įsitikinęs, kad Baltijos šalys įstojo į NATO dėl saugumo garantijų

VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Estijos prezidentas Alaras Karis mano, kad šalies narystė NATO yra geriausia saugumo garantija, praneša RIA Novosti.

Prezidentas Karis ketvirtadienį Briuselyje susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, kad aptartų Europos saugumą ir NATO santykius su Rusija, pranešė Estijos valstybės vadovas.

Pasak prezidento, NATO gina savo vertybes, tokias kaip demokratija ir laisvė, taip pat kiekvienos šalies teisę pasirinkti savo saugumo mechanizmus, todėl Baltijos šalys 2004 metais įstojo į NATO.

"Ir mes matome, kad tai yra geriausia mūsų saugumo garantija", — per spaudos konferenciją aljanso būstinėje sakė Karis.

Jis įsitikinęs, kad NATO yra ir išliks Estijos gynybos ir euroatlantinio saugumo stuburu. "Gal dar svarbiau, kad tai yra forumas, kuriame sąjungininkės formuoja bendras pozicijas dėl saugumo iššūkių ir sprendžia, kaip į juos reaguoti. Pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais NATO parodė, kad sąjungininkės yra stiprios ir vieningos", — pridūrė jis.

Karis sakė, kad susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi buvo aptarta ir situacija prie Ukrainos sienų, kur, anot jo, Rusijos karinis aktyvumas nesumažėjo.

"Pabrėžiame savo tvirtą paramą Ukrainai ne tik žodžiais, bet ir darbais", — pridūrė jis.

Rusija ne kartą paneigė Vakarų ir Ukrainos kaltinimus "agresyviais veiksmais", teigdama, kad niekam nekelia grėsmės ir nieko neketina pulti, o teiginiai apie "Rusijos agresiją" naudojami kaip dingstis šalia Rusijos sienos sutelkti daugiau NATO karinės technikos.

Tuo tarpu Kijevas ir Vakarų valstybės pastaruoju metu išreiškė susirūpinimą dėl neva didėjančių Rusijos "agresyvių veiksmų" prie Ukrainos sienų. Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija karius perkelia savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam nekelia grėsmės ir niekam neturėtų rūpėti.