Nustatytas seniausių žmogaus palaikų amžius

Omo Kibiš dariniai pietvakarių Etiopijoje - Sputnik Lietuva, 1920, 13.01.2022
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Kembridžo universiteto profesoriaus vadovaujami mokslininkai ketverius metus rinko duomenis apie visus ugnikalnių išsiveržimus, įvykusius viduriniojo pleistoceno pabaigoje, atkreipdami dėmesį ne tik į vulkaninių uolienų amžių, bet ir į geochemines charakteristikas
VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Mokslininkai iš naujo įvertino senovės žmogaus palaikų iš Omo Kibish formacijos pietvakarių Etiopijoje amžių. Fosilijos pasirodė esančios gerokai senesnės — 233 tūkst., o ne 197 tūkst. metų, kaip manyta anksčiau. Iki šiol tai yra seniausias pasaulyje Homo sapiens radinys. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale Nature.
Afrikoje yra tik aštuonios vietos, kur buvo rasti anatomiškai šiuolaikinių žmonių palaikai, kurių amžius siekia vidurinįjį pleistoceną. Visų šių radinių amžius nustatomas labai sąlyginai — intervale nuo 350 iki 130 tūkstančių metų. Tai atitinka daugumą žmogaus evoliucijos modelių, kurie rodo, kad Homo sapiens atsirado ir atsiskyrė nuo savo artimiausių protėvių maždaug prieš 350 000–200 000 metų. Tačiau mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip tiksliau nustatyti ankstyviausių šiuolaikinių žmonių radinių amžių.
Archeologinių kasinėjimų vietovė Kumairos slėnyje Omane - Sputnik Lietuva, 1920, 12.01.2022
Omane archeologai aptiko "nardus", kuriais žmonės žaidė prieš 4000 metų
Omo I fosilijos buvo rastos septintojo dešimtmečio pabaigoje Omo Kibish formacijoje, pietvakarių Etiopijoje. Šis regionas pasižymėjo dideliu ugnikalnių aktyvumu pleistocene — Rytų Afrikos rifto slėnio ugnikalniai nuolat išsiverždavo, išmesdami didžiulius pelenų debesis, kurie nusėsdami suformavo tufų sluoksnius, tarp kurių ir buvo rasta palaikų. Pirminės analizės argono-argono metodu davė apie 197 tūkstančius metų, tačiau geologiniai duomenys parodė, kad tufo nuosėdos susidarė anksčiau.
Kembridžo universiteto profesoriaus Clive'o Oppenheimer'io vadovaujami mokslininkai ketverius metus rinko duomenis apie visus ugnikalnių išsiveržimus, įvykusius viduriniojo pleistoceno pabaigoje Etiopijos plyšyje, atkreipdami dėmesį ne tik į vulkaninių uolienų amžių, bet ir į geochemines charakteristikas. Taip galima nustatyti uolieną, priklausančią tam tikram išsiveržimui. Dėl to autoriai sugebėjo tiksliai nustatyti vulkaninių pelenų sluoksnių datą tiesiai virš ir po telkiniais, kuriuose buvo rastos fosilijos.

"Fosilijos buvo aptiktos nuosekliai po storu vulkaninių pelenų sluoksniu, kurio niekas negalėjo nustatyti naudojant radiometrinius metodus, nes pelenai buvo per smulkiagrūdžiai", — spaudoje sakė pirmoji šio straipsnio autorė Céline Vidal iš Kembridžo universiteto. Omo fosilijos yra mažiau nei 200 000 metų senumo, tačiau dėl šios datos buvo daug neaiškumų.

Surinkę tefros — suakmenėjusių vulkaninių pelenų — ir pemzos mėginius, mokslininkai susmulkino iki submilimetro, kad ištirtų jų geochemines ypatybes. "Kiekvienas išsiveržimas turi savo požeminės evoliucijos istoriją, savo pėdsaką, kurį nulemia magmos kelias. Sutraiškę uolieną ir išleidę viduje buvusius mineralus, galėjome nustatyti jų amžių ir geocheminius vulkaninio stiklo, kuriame yra šie mineralai, požymius", — aiškina Vidal.
Geocheminė analizė parodė, kad storas vulkaninių pelenų sluoksnis, esantis tiesiai ant nuosėdų, kuriose yra fosilijų, yra susijęs su Šalos ugnikalnio išsiveržimu, įvykusiu prieš 230 000 metų, o patys telkiniai yra keliais tūkstančiais metų senesni.
Naujienų srautas
0