Primenama, jog elektroninių cigarečių negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius

VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Aplinkosaugininkai primena, kad nebetinkamų naudoti vienkartinių ar daugkartinių elektroninių cigarečių jokiu būdu negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius, nes jos teršia aplinką. Šios atliekos turi būti rūšiuojamos kartu su elektros ir elektroninės įrangos atliekomis.

Anot Aplinkos ministerijos, elektroninė cigaretė sudaryta iš maitinimo elemento, kaitiklio ir kapsulės, kurioje yra nikotino tirpalas, arba iš baterijos ir kaitiklio kartu su kapsule bei skysčiu. Jos korpusas gaminamas iš plastiko arba aliuminio. Įrenginyje yra iki 80 cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, alavas ir švinas.

"Išmestos kur pakliuvo ar kartu su komunalinėmis atliekomis, jos aplinkai daro didelę žalą. Šiose atliekose esančios ličio jonų baterijos išskiria sunkiuosius metalus, kitas toksines chemines medžiagas, kurios teršia dirvožemį, prasiskverbia į gruntinius vandenis. Plastikinės detalės suyra į mikroplastikus, patenka į vandens telkinius ir ardo jų ekosistemas. Be to, jose aptinkama nikotino likučių, aromatų. Visa tai kelia pavojų gyvajai gamtai ir žmonių sveikatai", — sakoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Be to, aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į tai, kad elektroninėse cigaretėse esančio skysčio negalima išpilti į įprastą šiukšliadėžę ar kriauklę. Nebetinkamas naudojimui elektronines cigaretes reikia šalinti smulkiai elektronikai skirtose talpose, kurias galima rasti didesniuose prekybos centruose.

Yra ir daugiau saugių šalinimo alternatyvų: jas nemokamai priima elektroninėmis cigaretėmis prekiaujančios parduotuvės ar kitos prekybos vietos, elektronikos atliekas tvarkančios bendrovės, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Daugiau informacijos galima rasti čia.

Pažymėtina, kad elektroninių naudoti nebetinkamų cigarečių negalima mesti į baterijoms skirtas talpas.

Naujausio "Eurobarometro" tyrimo duomenimis, Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą bandė 16 proc. šalies apklaustųjų (2 proc. daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis). Daugiausia jas rūko 15–24 m. (37 proc.) ir 25–39 m. (36 proc.) asmenys.