https://lt.sputniknews.com/20220115/tyrimas-parode-kiek-lietuviu-pastebi-klimato-pokycius-20930962.html
Tyrimas parodė, kiek lietuvių pastebi klimato pokyčius
Tyrimas parodė, kiek lietuvių pastebi klimato pokyčius
Sputnik Lietuva
Labiausiai lietuvius neramina pastebima oro ir vandens tarša, taip pat miškų kirtimas 2022.01.15, Sputnik Lietuva
2022-01-15T07:09+0200
2022-01-15T07:09+0200
2022-01-17T13:51+0200
lietuva
apklausa
baltijos šalys
klimato kaita
klimatas
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e6/01/0a/20886430_0:63:3078:1794_1920x0_80_0_0_8566fbc453078f5c6fcbb87435c4b04b.jpg
VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Net 9 iš 10-ies Lietuvos gyventojų teigia asmeniškai pastebintys klimato kaitos nulemtus pokyčius, o 52 proc. mano, kad individualūs žmogaus veiksmai gali padėti stabdyti klimato kaitą, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas.Bendrame Baltijos šalių kontekste lietuviai klimato kaitą mato ryškiausiai. Tuo tarpu Latvijoje pokyčius gamtoje pastebi 82 proc., Estijoje – 77 proc. gyventojų.Tyrimo duomenimis, aktualiausia lietuviams yra oro kokybė – 56 proc. gyventojų nerimauja dėl augančios oro taršos, 44 proc. gyventojų susirūpinę dėl nuolat kertamų miškų, 42 proc. – dėl didėjančio vandens telkinių užterštumo. Vidutiniškai beveik trečdalis Lietuvos gyventojų įžvelgia rimtų aplinkos problemų dėl prasto atliekų tvarkymo (34 proc.) ir didėjančių automobilių spūsčių (27 proc.).Panašiai savo rūpesčius aplinkosaugos tema vardija ir latviai bei estai – abiejose šalyse viršų taip pat ima miškų kirtimo ir oro bei vandens taršos klausimai. Didesnio dėmesio negu Lietuvoje sulaukia nykstančios rūšys ir tikimybė išnaudoti žemės išteklius.SEB banko užsakymu "Norstat" apklausa atlikta nuo 2021 metų spalio pabaigos iki lapkričio pabaigos. Baltijos šalyse buvo apklausta iš viso 3 000 respondentų, kurių amžius 18-74 metai. Iš jų 1 000 apklausta Lietuvoje.
https://lt.sputniknews.com/20211204/jokios-msos-alaus-ir-kavos-veicarija-papasakojo-kaip-isaugoti-ems-klimat-20213554.html
lietuva
baltijos šalys
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2022
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e6/01/0a/20886430_347:0:3078:2048_1920x0_80_0_0_4c0434220ff3fa27d6270c61917bcca9.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
lietuva, apklausa, baltijos šalys, klimato kaita, klimatas
lietuva, apklausa, baltijos šalys, klimato kaita, klimatas
Tyrimas parodė, kiek lietuvių pastebi klimato pokyčius
07:09 15.01.2022 (atnaujinta: 13:51 17.01.2022) Labiausiai lietuvius neramina pastebima oro ir vandens tarša, taip pat miškų kirtimas
VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Net 9 iš 10-ies Lietuvos gyventojų teigia asmeniškai pastebintys klimato kaitos nulemtus pokyčius, o 52 proc. mano, kad individualūs žmogaus veiksmai gali padėti stabdyti klimato kaitą, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas.
Bendrame Baltijos šalių kontekste lietuviai klimato kaitą mato ryškiausiai. Tuo tarpu Latvijoje pokyčius gamtoje pastebi 82 proc., Estijoje – 77 proc. gyventojų.
"Iš visų trijų tautų lietuviai labiausiai įsitikinę, kad aplinkosaugos problemos jau turi arba artimiausiu metu turės įtakos jų gyvenimui – tokios nuomonės laikosi 75 proc. apklaustųjų, o Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 69 proc. ir 66 procentai", – sako Audrius Rutkauskas, SEB banko tvarumo vadovas.
Tyrimo duomenimis, aktualiausia lietuviams yra oro kokybė – 56 proc. gyventojų nerimauja dėl augančios oro taršos, 44 proc. gyventojų susirūpinę dėl nuolat kertamų miškų, 42 proc. – dėl didėjančio vandens telkinių užterštumo. Vidutiniškai beveik trečdalis Lietuvos gyventojų įžvelgia rimtų aplinkos problemų dėl prasto atliekų tvarkymo (34 proc.) ir didėjančių automobilių spūsčių (27 proc.).
Panašiai savo rūpesčius aplinkosaugos tema vardija ir latviai bei estai – abiejose šalyse viršų taip pat ima miškų kirtimo ir oro bei vandens taršos klausimai. Didesnio dėmesio negu Lietuvoje sulaukia nykstančios rūšys ir tikimybė išnaudoti žemės išteklius.
SEB banko užsakymu "Norstat" apklausa atlikta nuo 2021 metų spalio pabaigos iki lapkričio pabaigos. Baltijos šalyse buvo apklausta iš viso 3 000 respondentų, kurių amžius 18-74 metai. Iš jų 1 000 apklausta Lietuvoje.