JAV pirmauja kovoje su ekologija

Jungtinės Valstijos daugeliu atžvilgių yra lyderės, tačiau į naujus 2022-uosius šalis įžengė daugeliui gana netikėtame vaidmenyje

Tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos itin nusivylusios: JAV, bandydamos atkurti ekonomiką ir išsivaduoti iš pandemijos, vis labiau tolsta nuo deklaruotų dekarbonizacijos tikslų, rašo RIA Novosti autorius Sergejus Savčukas. Apskaičiuota, kad bendras visų rūšių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Amerikoje pernai padidėjo beveik septyniais procentais, o tai paskatino dramatiškai išaugusio iškastinio kuro, pvz., gamtinių dujų ir anglies, vaidmenį.

Duomenys kol kas preliminarūs, tačiau jau dabar sukelia liūdesį visų alternatyviosios energijos gerbėjų širdyse – net nepaisant išaugusios atsinaujinančios energijos dalies JAV energijos mišinyje.

Dveji pandemijos metai sukrėtė pasaulio ekonomiką, sukėlė diskomforto ir gerokai pakeitė milijardų žmonių gyvenimus, tačiau žaliojo perėjimo šalininkams tai buvo grynos laimės laikotarpis. 2019–2020 metais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų lygis JAV nukrito iki visų laikų žemiausio lygio per visą stebėjimų laikotarpį, tai yra buvo palyginamas su laikotarpiu iškart po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Net 2021 m., kai buvo įnirtingi bandymai panaikinti ekonominį nuosmukį, nebuvo katastrofa, išmetamųjų teršalų kiekis vis dar buvo penkiais procentais mažesnis nei prieš metus iki pasaulinės pandemijos pradžios.

Viskas klostėsi kuo puikiausiai. Pirmą kartą JAV istorijoje alternatyvios gamybos dalis sudarė penktadalį produkcijos, tai yra apie 820 teravatvalandžių per metus ir šiuo rodikliu prilygo branduoliniam sektoriui – o JAV, prisimename, yra branduolinė šalis pasaulyje. Pernai spalio mėn. joje veikė devyniasdešimt trys reaktoriai. Palyginimui: antroji šalis pagal šį rodiklį – Prancūzija – turi beveik perpus mažiau, tik 56 galios agregatus.

Reikalingas privalomas paaiškinimas, kad amerikiečiai atsinaujinančių šaltinių segmente, kartu su vėjo, saulės ir biomasės energija, apima hidroenergiją. Amerikos hidroelektrinės pagamina mažiausiai šešis procentus visos elektros energijos, o valstijos Energetikos informacijos administracija prognozuoja hidroelektrinių gamybos padidėjimą dar bent vienu procentu.

Teigiamos naujienos tuo nesibaigė. Vėjo ir saulės stočių savininkai teigė planuojantys 2022 ir 2023 metais pradėti atitinkamai 29 ir 28 gigavatų gamybos pajėgumus. Tiesą sakant, mes kalbame apie potencialo padvigubinimą – bet čia ir baigiasi visos malonios tendencijos. Jei atidžiai perskaitysite Energetikos informacijos administracijos ataskaitą, tai visi bravūriniai pranešimai, susiję su angliavandenilių atsisakymu, yra planų, lūkesčių ir vilčių pobūdžio.

Tačiau preliminarūs iškastinio kuro gavybos ir vartojimo rezultatų skaičiai yra fizinis faktas, kuris elektros ir šilumos pavidalu per katilinių krosnis pateko į kiekvieną namą. Standartiškai praėjusių fiskalinių metų rodikliai bus paskelbti vasario mėnesį, tačiau jau dabar aišku, kad anglies gavyba Jungtinėse Valstijose išaugo.

Konservatyviausiais skaičiavimais, Amerikos kalnakasiai iškasė 10 procentų daugiau anglies nei 2020 m., t.y. grynasis gamybos padidėjimas siekė 55–60 mln. tonų.

Anglies pagrindu pagamintos elektros energijos gamyba, kuri anksčiau krito ir tik neseniai pasivijo branduolinį sektorių ir atsinaujinančią energiją, vėl pirmavo ir pasiekė beveik 1000 teravatvalandžių skaičių. Kartu šoktelėjo ir anglies eksportas (plius 52 proc.), kurio didžioji dalis atiteko Azijai – pirkėjams iš Indijos, Pietų Korėjos ir Japonijos.

Jungtinės Valstijos kol kas nekomentuoja Jungtinių Tautų sprendimo pripažinti branduolinę energiją draugiška aplinkai, tačiau vietos aplinkosaugininkai yra pasirengę tai padaryti patys. Jų liūdesiui, branduolinių reaktorių parkas Amerikoje sparčiai sensta ir nėra aiškių perspektyvų pradėti eksploatuoti naujus įrenginius.

Paskutinis abiejų Kongreso rūmų patvirtintas Vogtle AE statybos projektas datuojamas 2012 metais, elektrinė laikoma vienintele šalyje statoma, tačiau naujienų apie projektą nėra.

Be to, dar kartą pasitvirtino faktas, kad klasikinių energijos šaltinių pakeisti vėjo turbinomis ir plokštėmis tiesiog neįmanoma. Taigi, pavyzdžiui, JAV Šiaurės Dakotos valstijoje ir kaimyninėje Kanados Albertos provincijoje Keystone naftotiekis sustojo dėl didelių šalčių – tą patį, kurį Džo Baidenas ketino uždaryti savo dekretu.

Rekordinė neigiama temperatūra iki minus 35 laipsnių privertė dujotiekio savininkus "TC Energy" nutraukti naftos produktų siurbimą, o tai iš karto sukėlė alpimą rinkose ir vietinį benzino bei dyzelino kainų augimą. Tačiau didžiausią augimą parodė gamtinių dujų gamyba ir vartojimas. Per pastaruosius penkiolika metų jos dalis gaminant elektros energiją JAV gyventojų poreikiams padvigubėjo, tačiau čia tereikia suprasti augimo mastą.

Jei 2005 metais gamtinių dujų pagrindu gaminančios įmonės pagamino 750 teravatvalandžių, tai 2021 metais jos dalis turėtų siekti 1600 teravatvalandžių. Tai tas pats, kas branduolinė ir žalioji energija kartu. Beje, į saugių šaltinių sąrašą JT ketina įtraukti ir gamtines dujas, su kuriomis šiuolaikiniai žalieji kategoriškai nesutinka – ir čia jie turi pagrindo būti nepatenkinti.

Pasak JAV Aplinkos apsaugos agentūros, 2019 m., dujų gamyba, kuro ir darinių gaminių gamyba bei nutekėjimai iš eksploatuojamų gręžinių sudarė trečdalį visų metano emisijų JAV. Tas pats metanas, kuris šildo atmosferą apie penkiasdešimt kartų daugiau nei kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

Na, o paskutinė svajonė apie ateitį be anglies buvo asmeninių ir kitų transporto priemonių statistika. Kai tik valstijose buvo panaikintas griežtas karantinas, įmonės suskubo kompensuoti prarastą pelną, dėl to kilo precedento neturintis krovinių gabenimo bumas. Praėjusieji metai baigėsi rekordiškai išaugusiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų dujų išmetimu iš krovinių vežimo, kuris yra pagrindinis JAV logistikos veiksnys.

Daugiau nei trisdešimt procentų visų nacionalinių išmetamųjų teršalų, t.y. dešimt procentų daugiau nei praėjusiais metais. Negalėjo pasaldinti piliulės ir dovanos iš dabartinės Amerikos administracijos. Lapkričio mėn. vyriausybė priėmė įstatymą, leidžiantį statyti techninius įrenginius, skirtus anglies dioksidui iš atmosferos surinkti, kad vėliau būtų tinkamai pašalinta.

Šioms reikmėms iš biudžeto planuojama skirti tris su puse milijardo dolerių. Kalbame apie dvi technologijas. Pirmasis yra vadinamasis tiesioginis oro gaudymas, o antrasis – gaudymas ir saugojimas. Pirmasis susijęs su milžiniškų ventiliatorių įrengimu, kurie privers orą į specialias talpyklas, kuriose specialių cheminių tirpalų pagalba bus surišama anglis, o likusios dujos bus išleistos atgal į atmosferą.

Toliau gautas mišinys bus kaitinamas, kad išsiskirtų grynas CO2, sumaišytas su vandeniniais tirpalais, kristalizuotas ir palaidotas žemėje.

Antrasis metodas buvo atrastas dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai naftininkai pradėjo siurbti anglies dioksidą į išeikvotus telkinius, taip išstumdami papildomus brangaus skysčio kiekius. Nustatyta, kad dalis dujų lieka požeminėse tuštumose, tačiau niekas negali tiksliai pasakyti, kaip tai veikia aplinkos būklę apskritai. Šis faktas, beje, kažkada neleido Norvegijos įmonei "Equinor ASA" išvengti aplinkosaugos mokesčio mokėjimo, motyvuojant tuo, kad anglies dioksidas buvo uždarytas natūraliose druskos tuštumose po žeme.

Manoma, kad norint iki 2050 m. pasiekti anglies neutralumą, žmonija rytoj turi pradėti surinkti ir panaudoti mažiausiai 7,5 milijardo tonų dujų per metus, tai yra bent penktadalį žmonijos civilizacijos pagaminamo kiekio. Tuo tarpu šiuo metu, net ir optimistiškiausiomis prognozėmis, išgaunama ne daugiau kaip 40 mln. tonų anglies, tai yra tik apie 0,01 proc.

Be to, šiandien nėra nei vienos pramoninės ir, svarbiausia, ekonomiškai pagrįstos technologijos CO2 surinkimui, tai yra, Kongreso priimtas įstatymas yra ne kas kita, kaip fikcija, skirta užmaskuoti Amerikos aplinkosaugos darbotvarkės nesėkmę naujose ekonominėse realybėse.

Apibendrinant galima konstatuoti vieną akivaizdų faktą. Jei apie Amerikos įtakos mažėjimą pasaulyje dar galima diskutuoti politinėje arenoje, tada visiškas ir besąlygiškas Vašingtono fiasko kovos su globaliniu atšilimu srityje yra įvykęs faktas. Ir turime tai prisiminti, kai dar kartą būsime apkaltinti, kad nenorime kovoti už šviesią ateitį be anglies.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.