Žemę supa didžiulis kosminis burbulas, nustatė mokslininkai

Mokslininkų teigimu, visos netoliese esančios žvaigždės formuojasi ant šio burbulo paviršiaus

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Kompiuterinio modeliavimo pagalba mokslininkai rekonstravo artimiausios kosminės aplinkos evoliucijos istoriją ir padarė išvadą, kad Saulė ir Žemė yra didžiulio beveik 1000 šviesmečių skersmens burbulo centre, kurio paviršiuje formuojasi visos arčiausiai mūsų esančios jaunos žvaigždės. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Nature".

Straipsnio centrinė figūra — 3D erdvės ir laiko rekonstrukcija, rodanti, kad visos jaunos žvaigždės ir žvaigždžių formavimosi sritys 500 šviesmečių atstumu nuo Žemės yra milžiniško burbulo, žinomo kaip Vietinis burbulas, paviršiuje. Astronomai apie jo egzistavimą žinojo dešimtmečius, tačiau tik dabar mokslininkams pavyko suprasti Vietinio burbulo kilmę ir įvertinti jo poveikį aplinkinei kosminei erdvei.

"Pirmą kartą sugebėjome paaiškinti, kaip prasidėjo visas artimiausių žvaigždžių formavimasis", — Harvardo-Smithsonian astrofizikos centro (CfA) pranešime spaudai cituojami pirmosios tyrimo autorės, astronomės ir duomenų vizualizacijos ekspertės Catherine Zucker žodžiai.

Burbulo paviršiuje yra septynios gerai žinomos žvaigždžių formavimosi sritys arba molekuliniai debesys — tankūs regionai kosmose, kur formuojasi žvaigždės. Modeliavimo rezultatai parodė, kad burbulo susidarymą paskatino įvykių, prasidėjusių prieš 14 milijonų metų, grandinė. Supernovų sprogimų serija išstūmė tarpžvaigždines dujas į išorę ir sukūrė į burbulą panašią struktūrą su tankiu paviršiumi.

"Apskaičiavome, kad per milijonus metų sprogo apie 15 supernovų, kad suformuotų Vietinį burbulą, kurį matome šiandien", —sako Zucker.

Šiuo metu burbulas ir toliau lėtai auga.

"Jis plečiasi maždaug keturių mylių per sekundę greičiu. Tačiau, kalbant apie greitį, jis beveik stabilizavosi", — pažymi mokslininkas.

Burbulo plėtimosi greitį, taip pat jo paviršiuje besiformuojančių jaunų žvaigždžių praeities ir dabarties trajektorijas autoriai apskaičiavo pagal Europos kosmoso agentūros Gaja kosmoso observatorijos gautus duomenis.

"Kai sprogo pirmosios supernovos, sukūrusios Vietinį burbulą, mūsų Saulė buvo toli nuo įvykių vietos, — tęsia dar vienas straipsnio autorius, profesorius João Alvesas iš Vienos universiteto. — Tačiau maždaug prieš penkis milijonus metų Saulės kelias per galaktiką atvedė ją — tik sėkmingo atsitiktinumo dėka — beveik tiesiai į burbulo centrą".

Tyrėjų teigimu, žvaigždžių formavimasis vyksta visur Vietinio burbulo paviršiuje, ir tokių burbulų mūsų galaktikoje yra daug.

"Labai mažai tikėtina, kad Saulė būtų milžiniško burbulo centre, jei tokie burbulai būtų reti", — paaiškina Harvardo universiteto profesorė ir CfA astronomė Alyssa Goodman, taip pat dalyvavusi tyrime.

Goodman Paukščių Taką lygina su šveicarišku sūriu, kuriame yra skylių, kurias išmušė supernovos sprogimai, o mirštančių žvaigždžių sukurtų skylių paviršiuje susidaro naujos žvaigždės.