Latvija nedrįso perimti iš Lietuvos "Belaruskalij" trąšų tranzito

Praėjusią savaitę Lietuvos valdžia nusprendė nuo vasario 1 dienos sustabdyti įmonės prekių tranzitą

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Latvijos vežėjai nesiryžo iš Lietuvos perimti "Belaruskalij" krovinių tranzito, praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.

"Baltijas Tranzitas Serviss" valdybos pirmininkas ir Lietuvos vežėjo "LGC Cargo" stebėtojų tarybos narys Ivaras Sormulis pareiškė, jog kol kas negirdėjo, kad kas nors ketintų vežti baltarusiškas trąšas. Jis mano, kad "Belaruskalij" kroviniai galėtų būti gabenami per šiaurės Rusijos uostus, tačiau labiau tikėtina kryptis yra Kinija.

"Taip, gali [vežti trąšas per Rusiją], bet jiems to nereikia, jie gali tiesiog nukreipti šiuos trąšų srautus į Kiniją. Taip, tai toli, bet dabar kalio trąšų kaina rinkoje yra tokia didelė, kad toks maršrutas yra gana tikėtinas", — pasakė jis.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Latvija, solidarizuodamasi su Vilniumi, atsisakė tranzitu gabenti baltarusiškas trąšas bent iki sausio 15 d. Užsienio reikalų ministerijos ir Latvijos susisiekimo ministerijos konkrečiai neatsakė, ar toks draudimas bus pratęstas tiek privatiems, tiek valstybiniams vežėjams.

"Sankcinių krovinių gabenimas geležinkeliu į Latviją arba tranzitu per ją iš Baltarusijos yra draudžiamas pagal ES reglamentą ir JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) reglamentą. Ši procedūra yra privaloma visiems — tiek valstybiniams, tiek privatiems asmenims — ir galioja tol, kol minėtas sankcijas panaikins jas inicijavusios institucijos", — teigia Latvijos susisiekimo ministerija.

Lietuvos vyriausybė nusprendė nuo vasario 1 dienos sustabdyti "Belaruskalij" krovinių tranzitą. Bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" (LTG) pasiruošusi įvykdyti šį reikalavimą.

JAV sankcijos prieš "Belaruskalij" įsigaliojo praėjusių metų gruodį. Tačiau tranzitas per Lietuvą nenutrūko, nes LTG paskelbė apie Baltarusijos gamintojo avansinį mokėjimą ir rimtus nuostolius, gresiančius kontrakto nutraukimo atveju. Atsižvelgiant į tai, pats Landsbergis ir Susisiekimo ministerijos vadovas Marius Skuodis pateikė atsisatatydinimo raštus, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė jų pareiškimams nepritarė. Kita vertus, postą paliko "Lietuvos geležinkelių" vadovas Mantas Bartuška.

Daugelis politikų ir ekspertų pasmerkė valdžią dėl su tranzitu susijusio sprendimo, sakydami, kad tai Lietuvai kainuos milijonus eurų. Demokratų frakcijos "Vardan Lietuvos" narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad sutarties nutraukimas, geležinkelio ir uosto pajamų praradimas, darbuotojų atleidimai ir susitarimų su trečiosiomis šalimis nevykdymas padarys nuo vieno iki kelių milijardų eurų žalą.