Seimo sprendimas: dokumentuose atsiras w, x ir q raidės

Teisės aktas įsigalios gegužės pradžioje, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Antradienį Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles.

Įstatymą palaikė 82 parlamentarai, 37 balsavo "prieš" ir trys susilaikė.

Įstatymo pataisa leis Lietuvos piliečio vardą ir pavardę asmens dokumentuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.

Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat jei jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Jei Lietuvos pilietis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje, originali asmenvardžių rašyba dokumentuose taip pat būtų leidžiama.

Pasak naujų nuostatų iniciatorių, įstatymas padės spręsti mišrias santuokas sudariusiems žmonėms kylančias problemas dėl skirtingai įrašytų pavardžių dokumentuose. Šia išimtimi taip pat galės pasinaudoti ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų vaikai, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Diskusijos metu Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen palaikė įstatymo pakeitimus. Pasak Seimo pirmininkės, priimdamas sprendimą dėl asmenvardžių rašymo su w, x ir q raidėmis, Seimas pasinaudojo galimybe parodyti, kad žmogaus vardas ir pavardė Lietuvoje gali būti rašomi tokie, kokius suteikė tėvai, kaip juos rašė protėviai.

"Tai labai svarbus žingsnis tiek žmogaus teisių prasme, tiek net ir saugumo politikos prasme, turint galvoje mūsų kaimynystes. Bet visų pirma, man atrodo, tai yra žmogaus orumo klausimas", – kalbėjo Čmilytė-Nielsen.

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, toks sprendimas yra visiškai teisinis.

"Mes puikiausiai matome teismų sprendimuose – kiekvienoje byloje teismas kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, gauna jų nuomonę ir net tais atvejais kai, pavyzdžiui, mišri šeima turi vaiką ir kalbos komisija prieštarauja, kad vaiko vardas būtų rašomas originalo kalba, teismas leidžia. Kiekviename sprendime teismas pažymi, kad taiso teisinę spragą ir atrodo įstatymų leidėjo valią. Iš esmės priima sprendimą ten, kur nėra teisinio ginčo. Mes ignoravome šitą problemą daugelį metų, <...> mes sprendžiame, ar mūsų piliečiai turėtų eiti į teismus, ar galėtų oriai pasinaudoti administracine procedūra", – kalbėjo Dobrovolska.

Savo ruožtu Skvernelio vadovaujamos frakcijos narė Rima Baškienė teigė, kad priimti pakeitimai nuvils didelę dalį lietuvybę puoselėjančių žmonių.

"Nes mes norėdami spręsti individualias problemas ir norėdami jas iškelti aukščiau valstybinės kalbos, norėdami patikti arba įtikti kažkam, tiesiog einame buldozeriu per pamatinę mūsų tautos vertybę – valstybinę kalbą", – teigė Baškienė.

Jei prezidentas Gitanas Nausėda pasirašys, priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas įsigalios 2022 metų gegužės 1 dieną.