Lietuva suko špygas Kinijai. O parodė sau

Viena labiausiai "Taivano sindromo" paveiktų politikų Lietuvoje – ekonomikos ministrė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė – pagaliau išvydo antikiniškos isterijos vaisius

Ją pasiekė gandai, kad užsienio investuotojai atsižvelgė į Kinijos įspėjimus. Prieš savaitę Aušrinė džiugiai pranešė tautiečiams, kad Lietuvą tuoj užklups auksinis Taivano dolerių lietus.

Taipėjus pažadėjo 200 mln. investicijų. Ir bus sukurtas specialus net milijardo dolerių fondas! Pavydėk, Pekine! O Armonaitė kartu su bendražygiu užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu įtikinėja Lietuvos žmones, kad tolimojo Taivano, apie kurį net ne kiekvienas lietuvis žino, laisvė yra daug brangesnė už bet kokį materialinį turtą su "kiniško komunizmo kvapu".

Prisiminkite mūsų veržlų dešimtąjį dešimtmetį, kai kovojome už laisvę. O dabar vartomės kaip inkstai taukuose. Ir visa tai dėl išmintingos mylimiausių Lietuvos valdovų – Landsbergių, vadovaujamų išmintingiausio Profesoriaus, politikos. Kas kitas būtų atspėjęs ir numatęs, su kuo derėtų draugauti, o kam sukti špygas kišenėje?

Štai kinai, reaguodami į Taivano atstovybės Vilniuje atidarymą, išdrįso išbraukti Lietuvą iš muitinės registro. O mes iš karto pasiskundėme ES. O po poros dienų kinai nulenkė galvas. Žinokite mūsiškius! Lietuva – pasaulio politikos centras! Tačiau Mao palikuonys nenuleidžia rankų. Komunistai kuria savo niekšybes prieš Lietuvos demokratiją.

Nusprendė eiti iš užnugario – Lietuvos sąjungininkus pradėjo gąsdinti. Atseit, jei padėsite lietuviams savo investicijomis, mes nubausime visą jūsų verslą. O iš Europos ir JAV išdidžius Lietuvos žmones vėl nudžiugino: "Vakarai jums padės! Morališkai mes su jumis!"

O Aušrinė ir Gabrielius jau ne tik suka špygas Pekinui, bet ir atvirai tyčiojasi. Tuo tarpu Kinijoje – ramybė ir meditacija. Jie visada prisimena savo protėvių išmintį: "Jei ilgai ir kantriai sėdėsi ant upės kranto, pamatysi, kaip praplaukia tavo priešo lavonas".

Jie taip pat žino, kad kerštas – tai patiekalas, kurį geriausia patiekti šaltą. O Lietuvai draugiškų šalių verslininkai kažkodėl sunerimo. Susitikę kažkodėl nuleidžia akis. O Lietuvos saugumo viską matančios akys ir girdinčios ausys praneša, kad šie neva draugai skalbinius pasiima iš lietuviškų skalbyklų ir tuoj pat krauna į lagaminus.

Matyt, bėgti susiruošė! Išsigando Kinijos tylos? Staiga drąsioji Aušrinė Armonaitė praregėjo. Panaudodama nosinę pagal paskirtį, ji išreiškė "susirūpinimą dėl Lietuvoje veikiančių užsienio investuotojų planų, susijusių su Kinijos veiksmais Lietuvos atžvilgiu".

"Išsamesnės informacijos apie įmonių planus, kad jos juos keičia, nėra. Nerimas yra, ir visi, žinoma, tikisi, kad padėties blogėjimas liausis ir išsispręs. To tikimės ir mes", – Armonaitę cituoja Lietuvos žiniasklaida.

Pastebėtina, kad ekonomikos ministrė savo abejonėmis pasidalijo bendrame jai pavaldžios ministerijos forume su skambiu pavadinimu "Investuok Lietuvoje" pavadinta agentūra. Šiame forume Lietuvos verslininkai ministrei atvėrė akis į tikrąją padėtį ir parodė, kaip klostosi dabar valstybei vadovaujančių Lietuvos "virėjų" politinis postringavimas.

Verslininkų teigimu, 40 procentų apklaustų įmonių dėl neoficialių Kinijos sankcijų jau patiria finansinių ir gamybos sunkumų. Verslininkai teigė, kad jų partneriai — užsienio investuotojai privačiuose pokalbiuose — jau atvirai sako, kad jiems labiau patinka "stabilios šalys". Po trejų metų valdžia Lietuvoje gali pasikeisti, o stambus verslas savo veiklą planuoja dešimtmečiams į priekį. Ir dėl lietuvių "virėjų" niekas nerizikuos savo finansais. Štai tau, Aušrine ir Gabrieliau, ir Jurijaus* diena.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

* Rusijoje – diena, kai valstiečiai turėjo teisę pereiti iš vieno dvarininko pas kitą.