"Swedbank" prognozė: infliacijos pikas Lietuvoje dar nepasiektas

Didėjančios geopolitinės įtampos tarp Vakarų valstybių ir Rusijos bei Kinijos gali tapti infliaciją skatinančiu veiksniu, teigia "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Baltijos šalys, ypač Lietuva, pateko į geopolitinių konfliktų sūkurį, tačiau labiausiai tikėtina, kad didelių neigiamų pasekmių ekonomikai visgi bus išvengta, mano "Swedbank" analitikai.

"Šiemet didžiausia neigiama pandemijos įtaka ekonomikai gali būti susijusi ne su paklausa, o su apribota pasiūla. Kinijai dėl "nulinės tolerancijos" politikos stabdant gamyklas ir uostus pastebėjus net mažiausią ligos proveržį, pasaulinė pasiūla ir šiemet lėtai vysis paklausą, o rekordinėse aukštumose besilaikanti prekių transportavimo kaina mažės iš lėto", − komentuoja "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kartu Mačiulis pažymi, kad nebe pandemija, o geopolitiniai konfliktai, kurie dar labiau pakursto kainų augimą, yra didžiausia šių ir ateinančių metų rizika.

Ekonomisto vertinimu, didėjančios geopolitinės įtampos tarp Vakarų valstybių ir Rusijos bei Kinijos gali tapti dar vienu infliaciją skatinančiu veiksniu, ypač, jei tai grėstų ekonominėmis sankcijomis.

"Viena iš didelės infliacijos priežasčių Europoje yra itin pabrangusios dujos ir elektra. Nors tam buvo ir fundamentalių priežasčių, pavyzdžiui, labai išaugusi pramonės paklausa, kainas kėlė ir apribotas dujų eksportas iš Rusijos į ES. Pastaruoju metu kainos kiek nukrito nuo ašaroti verčiančių aukštumų, bet įprastos kainos, siekiančios 15-20 eurų už MWh, artimiausiais metais dar turbūt nepamatysime", − prognozuoja "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.

"Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad šiemet ir kitais metais euro zonos ekonomika augs 3,9 proc., o kitais metais jos augimas sulėtės iki 2,7 procento. Vidutinė metinė infliacija euro zonoje sieks 3,1 proc., tačiau kitais metais nukris iki 1,6 procento.

Infliacija Lietuvoje

Vertinama, kad pernai Lietuvos BVP padidėjo 5,4 proc., o šių metų prognozės mažinamos ir dėl perkamąją galią mažinančios infliacijos, ir dėl eksportą slopinsiančių geopolitinių įtampų, ypač Lietuvoje.

"Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę sumažinome simboliškai iki 3,2 proc. − išliekančio ekonomikos augimo leidžia tikėtis ir stipri namų ūkių finansinė padėtis, ir eksportuojančių įmonių konkurencingumas bei jų investiciniai planai. Vis tik tenka pripažinti, kad šiuo metu beveik neįmanoma įvertinti, kaip diplomatinis konfliktas su Kinija vidutiniu laikotarpiu gali paveikti Lietuvos eksporto tendencijas ir investicijų žemėlapį", − sako Mačiulis.

Pasak jo, šiemet nenustebintų nei visai sustojantis BVP augimas, nei praėjusių metų tempo išlaikymas, todėl prognozių neapibrėžtumas išlieka didelis.

"Swedbank" ekonomistai mano, kad kol kas blogiausių scenarijų pavyks išvengti, o Lietuvoje tęsis nedarbo mažėjimas, atlyginimų, vartojimo ir investicijų augimas. Prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis padidės 8,7 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,6 proc.

Kartu ekonomistas pabrėžia, kad priešingai nei euro zonoje, infliacijos pikas Lietuvoje dar nepasiektas.

"Metinė infliacija artimiausiais mėnesiais padidės iki 11 procentų, o spartesnį jos mažėjimą pamatysime tik antrąjį šių metų pusmetį, dėl, tikėtina, atslūgstančių energetinių išteklių kainų ir palyginamosios bazės efektų. Lėtėjantis Kinijos augimas prigesins ir žaliavų kainas, todėl išorinis infliacijos veiksnys greit išblės. Labiausiai reikėtų rūpintis, kad nevaldomai neįsibėgėtų vidiniai veiksniai – infliacijos lūkesčiai ir darbo sąnaudų augimas", − apibendrina Mačiulis.

"Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 7 proc., o kitais metais ji sumažės iki 2,7 proc.