Labai pelningas virusas. Kas praturtėjo per pandemiją

Pasauliui kovojant su ekonomikos nuosmukiu, interneto verslininkai, mados namų vadovai ir naftos kompanijų akcininkai uždirba dvigubai daugiau nei anksčiau

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Net jei išleis milijardą per dieną, prireiks metų, kol ištuštins savo sąskaitas. Tuo tarpu dešimtys milijonų žmonių yra žemiau skurdo ribos. Apie tai, kas ir kaip išaugino turtą - RIA Novosti medžiagoje rašo autorius Dmitrijus Jermakovas.

Didesnė tikimybė mirti

Apie dvigubą didžiausių verslininkų kapitalo augimą praneša tarptautinės labdaros organizacijų konfederacijos "Oxfam" ataskaita, kasmet skelbiama Davoso ekonomikos forumo išvakarėse. Patrauklios antraštės tapo jo vizitine kortele. Dabartinė — "Nelygybė žudo".

Milijardierių sąrašas buvo paimtas iš "Forbes". Turtingiausi žmonės pasaulyje yra Džefas Bezosas (Amazon), Elonas Muskas (Tesla ir SpaceX), Bernardas Arnaultas (Louis Vuitton Moët Hennessy), Bilas Geitsas (Microsoft), Markas Cukerbergas (Meta, Facebook), investuotojas Vorenas Bafetas, Larry Ellison. (Oracle), Laris Peidžas ir Sergejus Brinas (Google), Mukesh Ambani (naftos bendrovė "Reliance Industries").

Jų bendras kapitalas pandemijos metu išaugo nuo 700 mlrd. dolerių iki 1,5 trilijono dolerių. Tai daugiau nei per pastaruosius 12 metų po 2008 m. pasaulinės finansų krizės. Dabartinis nuosmukis, anot analitikų, baisiausias nuo Volstryto akcijų rinkos žlugimo 1929 m., nesutrukdė.

"Oxfam" duomenimis, nuo epidemijos pradžios kiekvieną dieną pasaulyje pasirodo naujas milijardierius, tačiau prie tų, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, per tą patį laikotarpį prisijungė daugiau nei 160 mln. žmonių. Trečiojo pasaulio šalyse tai yra penktadalis gyventojų.

Tokią nelygybę galima pavadinti "ekonominiu smurtu". "Oxfam" ataskaita šokiruoja: kasdien dėl siaubingų gyvenimo sąlygų miršta apie 20 000 žmonių. Jie tiesiog neturi galimybės gauti medicininės pagalbos, badauja, tampa nusikaltimų aukomis. Filantropai dėl to netiesiogiai kaltina milijardierius.

Bet yra išeitis. Tyrimo autoriai ragina vykdyti mokesčių reformas, kad būtų finansuojama sveikatos apsauga, pirmiausia vakcinų gamyba. Šią industriją kontroliuoja stambios farmacijos korporacijos, o "Oxfam" ši situacija laikoma "apartheidu". Vien tik Džefo Bezoso pandemijos kapitalo prieaugis galėtų apmokėti vakcinas visai žmonijai.

"Kai kuriose šalyse skurdžiausiems nuo COVID-19 mirti keturis kartus didesnė tikimybė nei turtingiausiems. Per antrąją pandemijos bangą bangladešiečiui tikimybė mirti buvo penkis kartus didesnė nei baltajam britui", – sakoma dokumente.

Pinigai ant adatos

Visi šie magnatai neuždirba iš vakcinų. Bent jau atviruose šaltiniuose tokios informacijos nėra.

Praėjusiais metais Maskas ir Bezosas pasirodė pirmaujantys pagal turtą. Laimėtoju tapo "SpaceX" ir "Tesla" įkūrėjas, kuris kovo mėnesį per vieną dieną padidino savo kapitalą rekordiniais 25 mlrd. USD. Padėjo naujieji "Street Research" analitikai iškeldami rekomendaciją dar "nusipirkti" "Tesla" akcijų. Kosmoso lenktynėse Bezosas vis dar yra prastesnis: pagrindinės sutartys daugiausia skiriamos "SpaceX", o ne "Blue Origin". Tačiau "Amazon" auga – pandemija akivaizdžiai prisidėjo prie pardavimų.

Būtent stambių korporacijų savininkai gauna didžiausią naudą iš valstybės finansavimo koronakrizės kontekste.

Žinoma, jie taip pat uždirba pinigų iš vakcinų. 2020 metais farmacijos kompanijų "Moderna" ir "BioNTech" vadovai pateko į "Forbes" penkiasdešimties naujų sveikatos apsaugos milijardierių sąrašą. 2021 metų pavasarį "The People's Vaccine Alliance" ataskaitoje nurodė, kad devyni milijardieriai gimė dėl pajamų, gautų iš antikovidinių vakcinų.

Tarp jų yra keturi "Moderna" atstovai, tame tarpe generalinis direktorius Stefanas Banselis, "BioNTech" vadovas Ugur as Šachinas, Ispanijos "ROVI" generalinis direktorius Juanas Lopez-Belmonte ir Kinijos "CanSino Biologics" įkūrėjai. Prie jų gali prisijungti Yuan Liping, 24 procentų Shenzhen Kangtai Biological Products akcijų savininkas.

Ir, greičiausiai, tai tik pradžia. "Research & Markets" duomenimis, biotechnologijų, susijusių su COVID-19 gydymu, rinka iki 2026 metų padidės 18–25 proc. Akivaizdu, kad investuotojai to nepraleis.

Pasirodo, visa produkcija vis tiek liks kelių žaidėjų rankose. Štai kodėl PSO ir organizacija "Gydytojai be sienų" siekia panaikinti koronaviruso vakcinos patentus.

Korporacinė galia

Spalį JAV pasirodė įstatymo projektas, kuriuo siekiama padidinti mokestį korporacijoms, uždirbusioms daugiau nei milijardą. Garsaus ekonomisto Gabrielio Zucmano, tyrimų apie ofšorines zonas ir mokesčių vengimą autoriaus skaičiavimais, šis įstatymas apčiuopiamai padidins biudžetą. Visų pirma, Elonas Maskas per ateinančius penkerius metus galėtų sumokėti valstybei 50 milijardų, o Džefas Bezosas – 44.

Daugelis amerikiečių palaikė šią iniciatyvą. "Kai matome, kad milijardieriai skrenda į kosmosą pramogauti, o šalis negali susidoroti su potvyniais, tai yra problema", – sakė ekonomistas Derikas Hamiltonas.

Tačiau net jei įstatymas bus priimtas, o JAV tai neįvyksta greitai, vargu ar jis iškart pradės veikti visu pajėgumu. Žiniasklaida įsitikinusi, kad milijardieriai vengs mokesčių, perkeldami turtą į neskaidresnes formas, pavyzdžiui, privačias įmones. O tokiems verslo kapitalams kaip Masko "SpaceX" ar Bezoso "Blue Origin" šis įstatymas tiesiog netaikomas.

Mokesčių reformų šalininkai, pirmiausia senatorius Ron Wyden, siūlo stambiuosius akcininkus nubausti už aktyvų pervedimą į neviešuosius, tačiau tokie mechanizmai JAV teisėje nenumatyti.

Todėl niekas nesikeičia, nors socialiniuose tinkluose milijardieriams tenka atremti politikų atakas. Taigi gruodį senatorė Elizabeth Warren, viena iš naujojo įstatymo projekto autorių, apkaltino Eloną Maską mokesčių slėpimu. Ji paragino socialiniame tinkle "Twitter": "Peržiūrėkime suklastotą mokesčių kodeksą, kad turtingiausias metų žmogus nebebūtų išlaikytiniu". Maskas atsakė tuo pačiu, nurodydamas, kad per metus į biudžetą sumokės daugiau nei bet kuris kitas asmuo JAV istorijoje: ne mažiau nei 11 mlrd. dolerių. Tačiau kol kas nežinoma, ar jis sumokėjo.