Lietuvos oro uostai taps akcine bendrove

Lietuvos oro uostams tapus akcine bendrove atsiras daugiau galimybių pritraukti įvairesnių formų kapitalą – ne tik skolintis bankuose ar gauti valstybės lėšas

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Iki 2022 metų pabaigos Lietuvos oro uostai iš valstybės įmonės turi būti pertvarkyti į akcinę bendrovę, praneša spaudos tarnyba.

Pertvarka įgyvendinama remiantis Vyriausybės ir Seimo sprendimais bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, kuriomis siūloma mažinti politinę įtaką valstybės valdomoms įmonėms.

Oro uostų atstovų teigimu, dedamos visos pastangos, kad tarpiniai pasirengimo darbai būtų atlikti per pirmąjį šių metų pusmetį, o šių metų viduryje įmonė taptų akcine bendrove.

"Gerosios valdysenos principų taikymas valstybės sektoriuje buvo viena iš pagrindinių EBPO rekomendacijų, susijusių su siūlymu peržiūrėti, supaprastinti ir suvienodinti valstybės valdomų įmonių teisines formas. Iš esmės mums, kaip organizacijai, tai reiškia ne tik vidinių procesų ar valdymo pokyčius, bet ir atveria kelią optimizuoti kai kurias mūsų veiklas, lanksčiau priimti šiuo metu per daug ilgai trunkančius turto valdymo sprendimus ir tolimesnėje ateityje turėti alternatyvius finansavimo šaltinius", — tvirtina Lietuvos oro uostų finansų ir administravimo departamento vadovė Indrė Kunigėlytė.

Vienas iš svarbiausių būsimų valdysenos pokyčių įgyvendinant šį sprendimą susijęs su sustiprintu valdybos vaidmenimi oro uostų valdyme – valdyba rinks bendrovės vadovą ir tvirtins bendrovės strategiją, taip pat dalis kitų šiuo metu Susisiekimo ministerijai priskirtų valdymo funkcijų bus perskirstyta bei deleguota pagal atsakomybes pačios organizacijos lygmenyje.

Primenama, kad ir po būsimo Lietuvos oro uostų tapimo akcine bendrove – visos organizacijos akcijos bus valdomos valstybės.

Kaip praneša bendrovė, pakeitimai atvers daugiau galimybių pritraukti įvairesnių formų kapitalą – ne tik skolintis bankuose ar gauti valstybės lėšas. Teigiama, kad tapus akcine bendrove, atsiras ir galimybė steigti dukterines įmones ir geriau koordinuoti oro uostų verslo valdymo rizikas, atsiras galimybė sudaryti jungtines veiklos sutartis bei teikti naujas paslaugas, tai reiškia — lengviau prisitaikyti prie rinkos poreikių bei kurti didesnę grąžą valstybei.