Patys srėbkite savo košę: europarlamentaras apie ES požiūrį į Lietuvos konfliktą su Kinija

Olekas pažymėjo, kad kai kurie europarlamentarai bando palaikyti Lietuvą, tačiau tokių entuziastų nėra labai daug

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Situacijoje su Kinija Lietuva negali tikėtis rimtos pagalbos iš Europos Sąjungos, tai nėra ES prioritetinis klausimas, pareiškė europarlamentaras Juozas Olekas. Apie tai praneša Socialdemokratų spaudos tarnyba.

"Mūsų nekoordinuota užsienio politika Kinijos atžvilgiu Lietuvai privirė nemažai košės. Tik pajutusi pirmas savo sprendimų pasekmes, LR Užsienio reikalų ministerija problemos sprendimą permetė Europos Sąjungos struktūroms, tikėdamasi paramos ir užnugario iš ES partnerių", — pareiškė buvęs krašto apsaugos ministras.

Olekas pažymėjo, kad Prancūzija, kuri pradėjo pirmininkauti ES Tarybai ir iš kurios Lietuva tikisi didelės paramos sprendžiant konfliktą su Kinija, neįvardijo šio klausimo tarp prioritetinių. Europos Parlamente kalbėjęs Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas savo įžanginėje kalboje nieko apie šį klausimą nepaminėjo. "Tai leidžia spręsti apie tam tikrą požiūrį į mūsų sukeltą problemą" — daro išvadą socialdemokratas.

Politikas pažymėjo, kad "tikrieji Lietuvos draugai" parlamentarai bando palaikyti šalį, siūlydami paraginimus Europos Komisijai, Vadovų tarybai bendromis ES pastangomis padaryti spaudimą Kinijai, kad ši neboikotuotų Lietuvos ir kitų ES bendrovių. Tačiau net ir šioje Lietuvą palaikančių europarlamentarų grupėje entuziastų nėra labai daug, teigia Olekas.

"Vienas kolega iš Slovakijos inicijavo bendrą Lietuvą palaikantį laišką, tačiau surinko vos 41 europarlamentarų parašą iš keletos šalių. Tai rodo tam tikrą Europos Parlamento narių atsargumą. Dar dalis kolegų neslepia, kad būtų buvę gerai pasitarti prieš Lietuvai žengiant tokį staigų žingsnį nuo bendros ES užsienio politikos. Kita dalis europarlamentarų tik mandagiai šypsosi: prisivirėt košės, patys ir srėbkit", — pažymi jis.

Olekas priminė ir užsienio reikalų ministro šalies vadovui pateiktą konflikto su Kinija deeskalacijos planą.

"Gaila, kad mes, dirbantys Europos Parlamento užsienio reikalų srityje, šio plano negavom ir negalime prisidėti prie jo įgyvendinimo. Matyt, užsienio reikalų ministras tikisi pats išspręsti susiklosčiusį konfliktą su Kinija ir jam Europos Parlamento narių pagalbos nereikia. Tai dar vienas pavyzdys, kaip nekoordinuotai įgyvendinama šalies užsienio politika", — teigia Olekas.

Europarlamentaras pažymėjo, kad Lietuva gali viltis gauti ES paramą konflikte su Kinija, tačiau ji užtruks ir greičiausiai nebus tokio masto, kokio tikisi šalis.

"Kiek mane, dirbantį europarlamente, pasiekia žinios, tai didžiosios ekonomikos, pvz., Vokietija, vertina mūsų susvyravusį stabilumą gana prastai. Anksčiau užsienio investuotojai ėjo į Lietuvą kaip į patikimą valstybę. Dviejų paskutinių kadencijų Vyriausybių ir Prezidentės D. Grybauskaitės pastangomis buvo daroma daug žingsnių atveriant Lietuvos verslui Kinijos rinką", — teigė Olekas.

Lietuvos ir Kinijos santykiai galutinai paniro į krizę po to, kai Lietuva lapkritį atidarė pas save oficialią Taivano atstovybę. Po to Kinija vienašališkai sumažino diplomatinių santykių su Lietuva lygį. Taip pat Lietuvos verslas pradėjo skųstis "engimu" iš KLR pusės.

Lietuvoje toli ne visi džiaugiasi pablogėjusiais santykiais su Kinija ir kritikuoja užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė paragino teritorijos biurą pervadinti į Taipėjaus atstovybę ir atleisti Landsbergį iš pareigų.