WSJ: Vokietija pasitraukė iš JAV įtakos zonos į Rusijos pusę

Leidinio "The Wall Street Journal" teigimu, jau atėjo laikas išbraukti Vokietiją iš JAV sąjungininkų sąrašo

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Būdama sunkioje padėtyje dėl supervalstybių priešpriešos Vokietija padarė pasirinkimą savo interesų naudai ir tuo suerzino Vašingtoną. Apie tai rašo amerikiečių laikraštis "The Wall Street Journal".

Straipsnio autorius Devidas Gotardas Berlyną pavadino nepatikimu Vašingtono partneriu ir išvardijo jo veiksmus, aiškiai sakančius, kad naujojo kanclerio Olafo Šolco atėjimas į valdžią nepadarė Vokietijos paklusnios Baltiesiems rūmams. Visų pirma, žurnalistas ypač parodomuoju pavadino Vokietijos sprendimą atsisakyti tiekti ginklus Kijevui ir padėti kitoms valstybėms.

"Jei žvalgybiniai skrydžiai vyko per Vokietijos oro erdvę — tai tiesiausias maršrutas tarp Britanijos ir Ukrainos — tai skrydžiai su ginklais aplenkdavo Vokietiją. Britanijos gynybos ministerija sumenkino skrydžių svarbą ir patvirtino, kad ji pati neprašė leidimo skristi. Tačiau štai kas: Didžioji Britanija neprašė leidimo, nes tai priverstų Vokietiją patenkinti arba atmesti prašymą. Britanija manė, kad šis sprendimas būtų sunkus naujajai kanclerio Olafo Šolco vyriausybei", — įsitikinęs Gotardas.

Kitas veiksnys, dėl kurio Vokietijos ir JAV nuomonės skyrėsi, yra "Nord Stream-2". Jei oficialus Vašingtonas yra įsitikinęs, kad Rusijos dujotiekis bus užblokuotas dėl "invazijos", tai Šolcas ragina skirti politinius žaidimus ir ekonomines užduotis.

"Paklaustas apie "Nord Stream-2" sustabdymą, pono Šolco gynybos ministrė atsakė: "Negalime įtraukti "Nord Stream-2" į šį konfliktą". Valdančiosios socialdemokratų partijos generalinis sekretorius pripažino, kad "viskas manyje priešinasi konfliktų sukūrimo idėjai tik tam, kad palaidotų prieštaringą projektą". Užsienio reikalų ministrė Analena Burbok gali prieštarauti dujotiekiui, bet tai tik vienas balsas ministrų kabinete. O Šolcas paragino pradėti "kvalifikuotą naują pradžią" santykiuose su Putinu", — tęsia Gotardas.

Be to, atėjus naujajam kancleriui, Vokietija aktyviai bendradarbiauja su Pekinu, kas Vašingtono akyse atrodo kaip "susirūpinimo demokratine tarptautine tvarka stoka".

"Atrodo, kad Šolcas siekia bet kokia kaina išlaikyti Vokietijos eksportą į Kiniją už 150 milijardų dolerių per metus", — pasiūlė apžvalgininkas.

Kaip pavyzdį jis pateikė pastarojo meto situaciją su Lietuva, kuri leido Taivanui atidaryti atstovybę šalyje.

"Vokietijos verslas, užuot remdamas savo demokratinę kaimynę, perspėja Lietuvą, kad ji pasiduotų Kinijos reikalavimams arba sustabdytų Vokietijos investicijas", — rašo straipsnio autorius.

Apie Vokietijos poziciją pasisakė ir laikraščio skaitytojai. Komentatoriai pastebėjo, kad oficialusis Berlynas rūpinasi savo interesais, ir tai tikriausiai erzina kitas valstybes.

"Nord Stream-2" užtikrins stabilią ir pigią energiją ateinančius dešimtmečius. Nestabilumas Rytų Europoje kelia grėsmę ES ekonomikai ir eurui. Vokietijos automobilių gamintojai Kinijoje parduoda daug daugiau transporto priemonių nei bet kur kitur. Demokratija ir žmogaus teisės (arba jų nebuvimas) Ukrainoje nedaro jokios įtakos Vokietijai. Taip, jūs būtumėte padarę tą patį, jei būtumėte kancleris", — pareiškė vartotojas J. Forest.

"Taigi antraštė "Ar Vokietija yra patikima sąjungininkė?". Teisumo dėlei reikia paklausti, ar JAV yra patikimos sąjungininkės? Ne", — įsitikinęs Allen Sparks.

"Ekonominių interesų iškėlimas aukščiau didelio karo interesų — ar tai nėra vienas pagrindinių globalizacijos postulatų? Globalizacija buvo parduota pasauliui tuo pagrindu, kad ekonominė tarpusavio priklausomybė sustabdys bet kokį didelį karą. Tai, ką daro Vokietija, — susirūpinimas savo ekonominiais interesais, nes jie patys priklauso nuo energijos importo iš Rusijos ir eksportuoja savo pramonę į Kiniją: būtent tai, ką ir turėjo pasiekti globalizacija!" — pažymėjo David Hood.

Neseniai Ukrainos užsienio reikalų ministerija iškvietė Vokietijos ambasadorę Anką Feldhusen ir išreiškė "gilų nusivylimą" dėl Vokietijos vyriausybės sprendimo netiekti Kijevui gynybos ginklų. Ministerijos vadovo Dmitrijaus Kulebos teigimu, tokie pareiškimai, tarp jų ir Krymo grąžinimo beprasmiškumas, dvejonės atjungti Rusiją nuo SWIFT, neatitinka šalių santykių lygio. Ministras pareiškė, kad ukrainiečiai tai prisimins "dešimtmečius".