Dėl q, w, x rašymo pasuose Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Po prezidento pasirašytų įstatymų pataisų, kuriomis Lietuvos piliečių asmens dokumentuose įteisinamos nelietuviškos abėcėlės X, Q , W raidės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos iniciatyva 37 Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, praneša LVŽS spaudos tarnyba.

Seimo nariai prašo Teismo įvertinti, ar priimtos įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.

"Konstitucijoje sakoma, kad jeigu piliečių vardai ir pavardės Lietuvos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla", — teigiama pranešime.

Pasak įstatymo kritikų, dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas.

"Esame priversti kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes manome, kad Seime priimtas įstatymas yra pavojingas Lietuvos valstybinės kalbos likimui. Tikiuosi, kad teismas priims teisingą sprendimą", – sako LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Be to, pasak kreipimosi iniciatoriaus LVŽS frakcijos nario Seime akademiko Eugenijaus Jovaišos, Konstitucinis Teismas, labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą. Taip pat iškraipytų piliečių lygybės įstatymui principą, kuris nustatytas Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje.

Anot Seimo narių, nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba.

37 Seimo nariai išreiškia viltį, kad Konstitucinis Teismas laikysis jau ne kartą paties teismo priimtų nuostatų dėl valstybinės lietuvių kalbos vartojimo.

Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą Seimas priėmė sausio 18 dieną, jis įsigalios gegužės 1 dieną.

Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.

Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje. Originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.