Estijoje atsiras plastiko perdirbimo į alyvą ir dujas gamykla

Naujos technologijos leis Estijai išsaugoti darbo vietas skalūnų ekonomikoje

VILNIUS, sausio 30 — Sputnik. Dvi Estijos įmonės nusprendė Ida-Virumaa mieste pastatyti eksperimentinę plastiko atliekų perdirbimo gamyklą, praneša Sputnik Meedia.

Gamyklos statybose dalyvaus įmonė "VKG" (Viru Keemia Grupp), kuri yra viena didžiausių šiluminės energijos ir elektros gamintojų Estijoje, ir skalūnų alyvos gamintoja "Kiviõli Keemiatööstus".

Gamykloje bus naudojama esama skalūnų alyvos gamybos technologija, kad plastiko atliekos būtų perdirbamos į alyvą ir dujas.

Vidutinis plastiko atliekų kiekis Estijoje yra daugiau nei 72 000 tonų per metus, tai yra apie 55 kg vienam šalies gyventojui. "VKG" plėtros direktorius Indrekas Aarna pabrėžė, kad ne visų rūšių plastikas gali būti mechaniškai perdirbamas. Be to, su kiekvienu tolesniu perdirbimo ciklu tam tikros plastiko rūšys praranda savo savybes, todėl jų negalima perdirbti neribotą skaičių.

"Savo projekte orientuojamės tik į plastiko atliekų pirolizę, o ne į jų bendrą pirolizę su skalūnais. Norime sukurti žiedinę ekonomiką atitinkantį sprendimą, nereikalaujantį papildomo iškastinio kuro naudojimo", — paaiškino Aarna.

Naujojoje gamykloje kasmet bus galima perdirbti iki 130 000 tonų plastiko atliekų. Eksperimentinė technologija leidžia apdoroti ne tik nerūšiuotas ir užterštas plastiko atliekas, bet ir tas, kurios anksčiau turėjo būti utilizuotos.

"Perdirbti plastiko atliekas į alyvą ir pakartotinai panaudoti jas kaip žaliavą plastiko pramonėje yra daug pelningiau ir ekologiškiau, nei deginti šias atliekas", — pasakė Aarna.

Jo partneris, "Kiviõli Keemiatööstus" vadovas Priitas Orumaa, pridūrė, kad projekto sėkmė leis išsaugoti senąjį Kiviõli gamybos kompleksą, kuriame bus galima išlaikyti gamybą, net jei ateityje teks sustabdyti skalūnų perdirbimą.

Pernai lapkritį Auvere gyvenvietėje, esančioje šiaurės rytų Estijoje, įmonės "Eesti Energia" atstovai padėjo kertinį akmenį naujos skalūnų alyvos gamyklos statybų aikštelėje. Taip "Eesti Energia" pradėjo perėjimą nuo skalūnų energetikos prie kito plėtros etapo ir apskritai prie aplinką tausojančios chemijos pramonės koncepcijos.

Degieji skalūnai yra strateginis Estijos energijos šaltinis, kuris sudaro apie 4 % šalies metinio BVP. Skalūnų pramonėje dirba tūkstančiai Narvos, Sillamäe, Kohtla-Järves ir Jõhvi gyventojų. Tačiau dėl skalūnų energetikos Estijos ekonomika išskiria didžiausią anglies dioksido kiekį ES: degiesiems skalūnams atitenka 90 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir 80 % visų gamybos atliekų Estijoje.