https://lt.sputniknews.com/20220127/i-savus-vartus-lenkai-liko-be-pigiu-duju-21196626.html
Į savus vartus: lenkai liko be pigių dujų
Į savus vartus: lenkai liko be pigių dujų
Sputnik Lietuva
Pasak PGNiG, sausio mėnesį "Gazprom Export" ir "Gazprom" kreipėsi į tarptautinį arbitražą su reikalavimu peržiūrėti 2017–2020 metų pristatymo kainą ir... 2022.01.27, Sputnik Lietuva
2022-01-27T12:10+0200
2022-01-27T12:10+0200
2022-01-27T14:27+0200
lenkija
gazprom
dujos
baltic pipe
kolumnistas
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/1037/05/10370510_0:0:1244:700_1920x0_80_0_0_cbf440533b161c7b21f15e9ed3758cdd.jpg
VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. "Gazprom" tarptautiniu arbitražu reikalauja padidinti Lenkijos PGNiG kainą. Tai numato sutarties sąlygos. Anksčiau atsiskaitymo formulės pakeitimą pasiekę lenkai vėl nepatenkinti: pabrango žaliavos, tenka mokėti daug kartų daugiau. Kodėl Varšuva nenori žaisti pagal savo taisykles — rašo RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.Pareikalavo pinigųPasak PGNiG, sausį "Gazprom Export" ir "Gazprom" kreipėsi į tarptautinį arbitražą su reikalavimu peržiūrėti 2017–2020 metų pristatymo kainą ir retrospektyviai padidinti sutarties kainą.Čia nėra nieko neįprasto: 1996 metais su Lenkijos operatoriumi buvo pasirašyta ilgalaikė sutartis dėl dujų siurbimo "Jamalas-Europa" dujotiekiu. Jame numatyta, kad abi šalys gali reikalauti kainų koregavimo kas trejus metus.2020 metais lenkai pasinaudojo atgaline data. Stokholmo arbitražo sprendimu "Gazprom Export" pervedė PGNiG 1,5 mlrd. USD už 2014–2017 metus. Būtent tiek, anot teismo, Varšuva permokėjo.Arbitražas pripažino, kad sutartyje nurodyta dujų kaina yra per didelė ir neatitinka rinkos situacijos. Dėl to buvo priimta nauja atsiskaitymo formulė. Lenkai pasiekė tai, ko norėjo: dabar kaina susidaro 83 % priklausomai nuo neatidėliotinos rinkos, o 17 % — atsižvelgiant į naftos krepšelį.Dvipusis žaidimasTačiau dujos smarkiai pabrango — iki tūkstančio dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Su alyvos kaiščiu tai būtų 300 USD.Atsakomoji "Gazprom" pretenzija rodo, kad šį žaidimą gali žaisti abi pusės. Stokholme Varšuva pasiekė ne tik mokėjimo formulės pakeitimą, bet ir ilgalaikių kainų peržiūros laiką: dabar tai vyksta kartą per ketvirtį, o ne kas devynis mėnesius. Todėl iš tikrųjų lenkai pelnė savo įvartį.Tačiau Varšuva nenori žaisti pagal taisykles. PGNiG valdybos pirmininkas Pavelas Majevskis mano, kad "Gazprom" reikalavimas yra nepagrįstas.Sunku nuspėti Stokholmo arbitražo sprendimą, bet greičiausiai turėsite sumokėti."Šiandien Lenkija yra priversta kas ketvirtį perskaičiuoti savo nenaudai. Per pastaruosius metus neatidėliotinos kainos išaugo kelis kartus. Taigi PGNiG ieškinys pasirodė esąs toks, kad lenkai už tiesioginius pristatymus moka daugiau nei anksčiau", — sako Nikolajus Nepliujevas, finansų ekspertas, nepriklausomų direktorių asociacijos narys.Brangūs kaprizaiJamalo sutartis galioja iki 2022 metų lapkričio mėnesio. Lenkai ne kartą yra pareiškę, kad neketina jos atnaujinti.Varšuva "Baltic Pipe" vamzdžio tikisi iš Norvegijos. Tačiau neaišku, kaip jį užpildyti: jie nerado pakankamai išteklių. Per metus Lenkijai reikia 20-21 milijardo kubinių metrų. Apie 5 — nuosavas grobis. Tiek pat gali aprūpinti Svinoujsce esantis SGD terminalas (kol kas juo naudojasi tik 20 proc.).Dabartinė sutartis su "Gazprom" maršrutu "Jamalas–Europa" garantuoja 9,8 mlrd. Pagal planą "Baltic Pipe" turėtų visiškai pakeisti rusiškąjį. Tačiau tai suteikia tik 33 % — per metus po 3,5 mlrd."Nors projektinis "Baltic Pipe" pajėgumas — dešimt milijardų kubinių metrų — atitinka sutartyje su "Gazprom" nurodytą, "Baltic Pipe" vamzdžio užimtumas vargu ar viršys 50 proc." — teigia nepriklausomas pramonės ekspertas Leonidas Chazanovas. Dėl to PGNiG teks pirkti suskystintas gamtines dujas, kurios yra brangesnės, arba trumpalaikiai sandoriai su "Gazprom" taip pat nėra pigūs.Liko be tranzitoRusijos įmonė iki gruodžio vidurio kasdien užsakydavo "Jamalo–Europos" linijos transportavimo pajėgumus. Tačiau nuo 17 dienos ji smarkiai sumažino Lenkijos pajėgumų naudojimą ir kai kuriomis dienomis juos rezervavo ne įprastuose, o papildomuose aukcionuose. Nuo gruodžio 20 dienos "Gazprom" šiuo maršrutu visiškai nesinaudoja, o dujotiekis iš Vokietijos į Lenkiją persijungė atgal.Laikraštis "Myśl Polska" aprašo Lenkijos valdžios schemą: dalis į Vokietiją siunčiamų rusiškų dujų iš tikrųjų pateko į Varšuvą. Tuo pačiu metu kuras oficialiai kirto sieną ir grįžo kaip vokiškas, o PGNiG taip "sumažino" importo iš Maskvos dalį."Galėjai pasidovanoti medalį, bet žaliavos vis tiek atkeliaudavo iš Rusijos. Kai tranzitas sustojo, nebebuvo kuo žavėtis", — sako Myśl Polska. Dėl to leidinyje teigiama, kad "didžiausia ir vienintelė Rusijos investicija Lenkijos teritorijoje" nustojo veikti. Tačiau Varšuva niekada neatsikratė tokių nemėgstamų dujų.
https://lt.sputniknews.com/20220127/jav-prognozuoja-kaip-situacija-ukrainoje-paveiks-nord-stream-2-21190411.html
https://lt.sputniknews.com/20220126/gali-likti-be-silumos-latvijoje-nori-panaikinti-dujiniu-katilu-draudima-21188336.html
https://lt.sputniknews.com/20220126/ekspertas-vertino-tikimyb-sustabdyti-duj-tiekim--kaliningrad-tranzitu-per-lietuva-21180389.html
lenkija
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2022
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/1037/05/10370510_156:0:1089:700_1920x0_80_0_0_aef88512441da6e8ecc90cb0576d2eed.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
lenkija, gazprom, dujos, baltic pipe, kolumnistas
lenkija, gazprom, dujos, baltic pipe, kolumnistas
Į savus vartus: lenkai liko be pigių dujų
12:10 27.01.2022 (atnaujinta: 14:27 27.01.2022) Pasak PGNiG, sausio mėnesį "Gazprom Export" ir "Gazprom" kreipėsi į tarptautinį arbitražą su reikalavimu peržiūrėti 2017–2020 metų pristatymo kainą ir retrospektyviai padidinti sutarties kainą
VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. "Gazprom" tarptautiniu arbitražu reikalauja padidinti Lenkijos PGNiG kainą. Tai numato sutarties sąlygos. Anksčiau atsiskaitymo formulės pakeitimą pasiekę lenkai vėl nepatenkinti: pabrango žaliavos, tenka mokėti daug kartų daugiau. Kodėl Varšuva nenori žaisti pagal savo taisykles — rašo
RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.
Pasak PGNiG, sausį "Gazprom Export" ir "Gazprom" kreipėsi į tarptautinį arbitražą su reikalavimu peržiūrėti 2017–2020 metų pristatymo kainą ir retrospektyviai padidinti sutarties kainą.
Čia nėra nieko neįprasto: 1996 metais su Lenkijos operatoriumi buvo pasirašyta ilgalaikė sutartis dėl dujų siurbimo "Jamalas-Europa" dujotiekiu. Jame numatyta, kad abi šalys gali reikalauti kainų koregavimo kas trejus metus.
2020 metais lenkai pasinaudojo atgaline data. Stokholmo arbitražo sprendimu "Gazprom Export" pervedė PGNiG 1,5 mlrd. USD už 2014–2017 metus. Būtent tiek, anot teismo, Varšuva permokėjo.
Arbitražas pripažino, kad sutartyje nurodyta dujų kaina yra per didelė ir neatitinka rinkos situacijos. Dėl to buvo priimta nauja atsiskaitymo formulė. Lenkai pasiekė tai, ko norėjo: dabar kaina susidaro 83 % priklausomai nuo neatidėliotinos rinkos, o 17 % — atsižvelgiant į naftos krepšelį.
Tačiau dujos smarkiai pabrango — iki tūkstančio dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Su alyvos kaiščiu tai būtų 300 USD.
Atsakomoji "Gazprom" pretenzija rodo, kad šį žaidimą gali žaisti abi pusės. Stokholme Varšuva pasiekė ne tik mokėjimo formulės pakeitimą, bet ir ilgalaikių kainų peržiūros laiką: dabar tai vyksta kartą per ketvirtį, o ne kas devynis mėnesius. Todėl iš tikrųjų lenkai pelnė savo įvartį.
Tačiau Varšuva nenori žaisti pagal taisykles. PGNiG valdybos pirmininkas Pavelas Majevskis mano, kad "Gazprom" reikalavimas yra nepagrįstas.
Sunku nuspėti Stokholmo arbitražo sprendimą, bet greičiausiai turėsite sumokėti.
"Šiandien Lenkija yra priversta kas ketvirtį perskaičiuoti savo nenaudai. Per pastaruosius metus neatidėliotinos kainos išaugo kelis kartus. Taigi PGNiG ieškinys pasirodė esąs toks, kad lenkai už tiesioginius pristatymus moka daugiau nei anksčiau", — sako Nikolajus Nepliujevas, finansų ekspertas, nepriklausomų direktorių asociacijos narys.
Jamalo sutartis galioja iki 2022 metų lapkričio mėnesio. Lenkai ne kartą yra pareiškę, kad neketina jos atnaujinti.
Varšuva "Baltic Pipe" vamzdžio tikisi iš Norvegijos. Tačiau neaišku, kaip jį užpildyti: jie nerado pakankamai išteklių. Per metus Lenkijai reikia 20-21 milijardo kubinių metrų. Apie 5 — nuosavas grobis. Tiek pat gali aprūpinti Svinoujsce esantis SGD terminalas (kol kas juo naudojasi tik 20 proc.).
Dabartinė sutartis su "Gazprom" maršrutu "Jamalas–Europa" garantuoja 9,8 mlrd. Pagal planą "Baltic Pipe" turėtų visiškai pakeisti rusiškąjį. Tačiau tai suteikia tik 33 % — per metus po 3,5 mlrd.
"Nors projektinis "Baltic Pipe" pajėgumas — dešimt milijardų kubinių metrų — atitinka sutartyje su "Gazprom" nurodytą, "Baltic Pipe" vamzdžio užimtumas vargu ar viršys 50 proc." — teigia nepriklausomas pramonės ekspertas Leonidas Chazanovas. Dėl to PGNiG teks pirkti suskystintas gamtines dujas, kurios yra brangesnės, arba trumpalaikiai sandoriai su "Gazprom" taip pat nėra pigūs.
Rusijos įmonė iki gruodžio vidurio kasdien užsakydavo "Jamalo–Europos" linijos transportavimo pajėgumus. Tačiau nuo 17 dienos ji smarkiai sumažino Lenkijos pajėgumų naudojimą ir kai kuriomis dienomis juos rezervavo ne įprastuose, o papildomuose aukcionuose. Nuo gruodžio 20 dienos "Gazprom" šiuo maršrutu visiškai nesinaudoja, o dujotiekis iš Vokietijos į Lenkiją persijungė atgal.
Laikraštis "Myśl Polska" aprašo Lenkijos valdžios schemą: dalis į Vokietiją siunčiamų rusiškų dujų iš tikrųjų pateko į Varšuvą. Tuo pačiu metu kuras oficialiai kirto sieną ir grįžo kaip vokiškas, o PGNiG taip "sumažino" importo iš Maskvos dalį.
"Galėjai pasidovanoti medalį, bet žaliavos vis tiek atkeliaudavo iš Rusijos. Kai tranzitas sustojo, nebebuvo kuo žavėtis", — sako Myśl Polska. Dėl to leidinyje teigiama, kad "didžiausia ir vienintelė Rusijos investicija Lenkijos teritorijoje" nustojo veikti. Tačiau Varšuva niekada neatsikratė tokių nemėgstamų dujų.