https://lt.sputniknews.com/20220127/nebutinai-turi-buti-daroma-zvanginant-ginklais-nauseda-patare-nato-pasirupinti-saugumu-21198804.html
"Nebūtinai turi būti daroma žvanginant ginklais": Nausėda patarė NATO pasirūpinti saugumu
"Nebūtinai turi būti daroma žvanginant ginklais": Nausėda patarė NATO pasirūpinti saugumu
Sputnik Lietuva
Kartu prezidentas pabrėžia, kad Lietuva yra pasirengusi paremti Ukrainą visomis prasmėmis 2022.01.27, Sputnik Lietuva
2022-01-27T12:29+0200
2022-01-27T12:29+0200
2022-01-27T14:42+0200
politika
lietuva
nato
ukraina
saugumas
karas
nacionalinis saugumas
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e6/01/0d/20960546_304:362:2924:1836_1920x0_80_0_0_a55bd8ce92245123a6e21a60e93a6eaa.jpg
VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie saugumo užtikrinimą iš NATO pusės, teigė, kad tai "nebūtinai turi būti daroma žvanginant ginklais".Vykdydama karinį bendradarbiavimą su Ukraina, Lietuva 2014 metais pirmoji NATO šalis, kuri Donbaso konflikto fone oficialiai pripažino aprūpinusi Kijevą "ginklų elementais", nenurodydama, ką tai reiškia.Po kurio laiko Ukraina patikslino, kad tai sovietų gamybos "mirtinas ginklas". Tuo tarpu Lietuvos valdžios pagalbos Kijevui teikimą lydi antirusiška retorika. Dauguma Europos politikų pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainai. Vakarų šalys nuolat skelbia apie "Rusijos grėsmę", nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nieko pulti neketina.Sausio 26 dieną Vyriausybė pritarė projektui, numatančiam neatlygintinai perduoti Ukrainos kariuomenei Lietuvai priklausančius termovizinius stebėjimo įrenginius. Perduodamo turto vertė siekia 342 308,88 eurų. Nurodoma, kad, bendradarbiaujant diplomatiniu lygmeniu, Ukrainos kariuomenė išreiškė norą perimti turtą neatlygintinai — atsisakė pirkti projekte nurodytą turtą.Pastaraisiais mėnesiais Vakarų žiniasklaida nuolat kaltina Rusiją rengiant "invaziją" į Ukrainą. Kremlius ne kartą paneigė šiuos teiginius, pažymėdamas, kad jie naudojami kaip pretekstas dislokuoti karinę techniką ir NATO pajėgas prie Rusijos sienų. Maskva pabrėžė, kad nekuria jokių agresyvių planų ir niekam nekelia grėsmės, o kariuomenės judėjimas per Rusijos teritoriją neturėtų niekam rūpėti.
https://lt.sputniknews.com/20220126/nustokite-elgtis-kaip-vaikai-karbauskis-sukritikavo-landsbergi-del-karo-su-rusija-21178009.html
https://lt.sputniknews.com/20220127/prancuzus-supykde-jav-propaganda-del-rusijos-invazijos-ukraina-21196118.html
lietuva
ukraina
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
2022
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
politika, lietuva, nato, ukraina, saugumas, karas, nacionalinis saugumas
politika, lietuva, nato, ukraina, saugumas, karas, nacionalinis saugumas
"Nebūtinai turi būti daroma žvanginant ginklais": Nausėda patarė NATO pasirūpinti saugumu
12:29 27.01.2022 (atnaujinta: 14:42 27.01.2022) Kartu prezidentas pabrėžia, kad Lietuva yra pasirengusi paremti Ukrainą visomis prasmėmis
VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie saugumo užtikrinimą iš NATO pusės, teigė, kad tai "nebūtinai turi būti daroma žvanginant ginklais".
"Lietuva yra pasirengusi paremti Ukrainą visomis prasmėmis. Kaip jūs žinote, jau buvo paskelbta informacija, kokio pobūdžio pagalbą mes ketiname suteikti mūsų draugams ukrainiečiams. Na, o NATO, kaip organizacija, visų pirma turi pasirūpinti kolektyviniu ir regiono saugumu. O tai nebūtinai turi būti daroma žvanginant ginklais. Šiandien, aš manau, turi kalbėti diplomatai, kalbėti labai aiškiai, kalbėti vieningai, kalbėti suprantamai, nes šios retorikos klausosi kita pusė ir pagal tą retoriką planuoja ir rikiuoja savo planus", — cituoja Nausėdos interviu
RIA Novosti.
Vykdydama karinį bendradarbiavimą su Ukraina, Lietuva 2014 metais pirmoji NATO šalis, kuri Donbaso konflikto fone oficialiai pripažino aprūpinusi Kijevą "ginklų elementais", nenurodydama, ką tai reiškia.
Po kurio laiko Ukraina patikslino, kad tai sovietų gamybos "mirtinas ginklas". Tuo tarpu Lietuvos valdžios pagalbos Kijevui teikimą lydi antirusiška retorika. Dauguma Europos politikų pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainai. Vakarų šalys nuolat skelbia apie "Rusijos grėsmę", nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nieko pulti neketina.
Sausio 26 dieną Vyriausybė pritarė projektui, numatančiam neatlygintinai perduoti Ukrainos kariuomenei Lietuvai priklausančius termovizinius stebėjimo įrenginius. Perduodamo turto vertė siekia 342 308,88 eurų. Nurodoma, kad, bendradarbiaujant diplomatiniu lygmeniu, Ukrainos kariuomenė išreiškė norą perimti turtą neatlygintinai — atsisakė pirkti projekte nurodytą turtą.
Pastaraisiais mėnesiais Vakarų žiniasklaida nuolat kaltina Rusiją rengiant "invaziją" į Ukrainą. Kremlius ne kartą paneigė šiuos teiginius, pažymėdamas, kad jie naudojami kaip pretekstas dislokuoti karinę techniką ir NATO pajėgas prie Rusijos sienų. Maskva pabrėžė, kad nekuria jokių agresyvių planų ir niekam nekelia grėsmės, o kariuomenės judėjimas per Rusijos teritoriją neturėtų niekam rūpėti.
