"Prašau visų nusiraminti". Kas paėmė Ukrainą įkaite

© Photo : Facebook / Міністерство оборони УкраїниУкраинские военнослужащие, архивное фото
Украинские военнослужащие, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 27.01.2022
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Vakarų politikai, regis, yra sutrikę dėl artėjančio karo, o NATO sąjungininkai nepasirengę siųsti karių į frontą. Kijevas, ilgą laiką gąsdinęs gyventojus Rusijos įsiveržimu, dabar ramina, ragindamas "nesikarščiuoti"
Tuo tarpu žiniasklaida ir toliau kursto isteriją, o ginklų tiekimas Ukrainai tik auga. Ar Normandijos formato susitikimas galės pakeisti bangą, aiškinosi RIA Novosti autorė Ksenija Melnikova.

Prašymas nekelti įtampos

"Žiniasklaidoje daug sukarintos fantastikos. Norėčiau kreiptis į jus, draugai, kolegos: šiek tiek nusiraminkite. Suprantame situaciją, nėra pagrindo panikuoti. Prašau visų nusiraminti", — Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSDC) sekretorius Aleksejus Danilovas, anksčiau kalbėjęs apie "Rusijos grėsmę", staiga pakeitė savo požiūrį.

Vladimiras Zelenskis taip pat kreipėsi į ukrainiečius. Jis patikino, kad "padėtis šalies rytuose yra kontroliuojama".
Ukrainos kariai - Sputnik Lietuva, 1920, 26.01.2022
Lietuva dovanoja Ukrainai termovizinius stebėjimo įrenginius
"Siekiame visiško deeskalavimo taikaus susitarimo būdu. Žinome apie viską, esame viskam pasiruošę, tikime geriausiu ir darome viską, kas būtina", – sakė prezidentas, anksčiau pataręs "įkvėpti ir nusiraminti", nešluoti iš parduotuvių grikių ir degtukų.
Kaip paaiškėjo, gynybos ministras Aleksejus Reznikovas taip pat nesitiki puolimo. "Šiuo metu Rusijos ginkluotosios pajėgos nėra sukūrusios nė vieno smogiamojo vieneto, kas rodytų, kad rytoj jos imsis puolimo", – aiškino jis.
Krovinys su ginklais Ukrainai Doverio oro bazėje JAV - Sputnik Lietuva, 1920, 25.01.2022
Nuotraukos
Šaudmenys ir ginklai iš JAV Ukrainai
Be to, Aukščiausioji Rada staiga atsiėmė rugpjūtį ten atsiųstą įstatymo projektą "Dėl pereinamojo laikotarpio valstybės politikos". Ten Rusija vadinama "agresore", bet kokie dokumentai, išduoti DLR ir LLR, paskelbiami negaliojančiais. Maskvoje ši iniciatyva buvo vertinama kaip Minsko susitarimų atmetimas.

Karabinai išparduoti, žemėlapiai nubraižyti

JAV ir Didžiojoje Britanijoje propaguojamas siužetas su diplomatų evakuacija nesulaukė logiško tęsinio. Europiečiai tam nepritarė. Pasak ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepo Borelio, evakuacijai "nėra net būtino minimumo".
Nepaisant to, Vakarų žiniasklaida ir politikai nesiliauja kurstyti karinę isterija. Pavyzdžiui, "The Times" paskelbė pranešimą apie 52 metų Mariną Žaglo iš Kijevo, kuri nepagailėjo kelių tūkstančių dolerių ginklams ir įrangai, kad atremtų "rusų puolimą".

"Niekada gyvenime nemedžiojau. Šį karabiną nusipirkau išgirdusi kareivių diskusiją, kuris šautuvas yra geresnis. Jei taip, mes kovosime už Kijevą", – sako ji viename interviu.

Kitas britų laikraštis "Financial Times" išėjo su antrašte "Rusija planuoja užimti Kijevą per žaibo karą". Danų leidinys DR praneša, kad "Ukraina kuria 130 000 civilių miliciją – tokia reakcija į Rusijos karinę grėsmę", rašo žurnalistai.
Jų kolegos amerikiečiai įsitikinę, kad artimiausiu metu "turėsime kautis su Rusija dėl Ukrainos".
Londonas - Sputnik Lietuva, 1920, 23.01.2022
Ukraina — patrankų mėsa. Paaiškėjo Britanijos planas perskirstyti Europą
"Prezidentas Baidenas svarsto galimybę siųsti tūkstančius karių, taip pat karo laivų ir lėktuvų į Baltijos šalis ir Rytų Europą dėl Rusijos invazijos grėsmės", – pažymi "The New York Times".
Tačiau ne visi tam pritaria. "Ar tikrai kovosime už kokią nors korumpuotą Rytų Europos šalį, kuri mums neturi strateginės reikšmės? Atsižvelgdami į tai, kas dabar vyksta mūsų pačių namuose? Joks normalus žmogus niekada nieko panašaus nedarytų", – teigė Tonis Bobulinskis (Tony Bobulinski), buvęs Hanterio Baideno bendražygis per "Fox News".
Tuo tarpu Vašingtonas aktyviai traukia Japoniją į konfrontaciją su Rusija, reikalaudamas, kad Tokijas "nenuviltų Vakarų", nurodo "Sankei Shimbun" (Japonijos žiniasklaida).
"Paskutiniame prezidento Baideno ir premjero Kišidos internetiniame susitikime pagrindinis klausimas buvo dalyvavimo antirusiškame fronte Ukrainoje suaktyvinimas", – praneša straipsnio autorius.
Ukrainos kariai - Sputnik Lietuva, 1920, 24.01.2022
"Tai ne karas": Ukraina pripažino Rusijos armijos pranašumą
Žiniasklaida paskelbė daugybę "tikėtinos atakos prieš Ukrainą" schemų. "The Washington Post", remdamasis Amerikos žvalgybos duomenimis, nubraižė puolimo žemėlapį keliais frontais. Laikraščio "Bild" šaltiniai iš karto aprašė du karo veiksmų variantus.
"Mes neturime su tuo nieko bendra ir neturėsime, aš jums tai garantuoju", – sakė Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius.
Šalis yra NATO narė, tačiau neketina dalyvauti hipotetiniame Rusijos ir Ukrainos konflikte. Jei karas bus paleistas, Zagrebas grąžins Kroatijos kariuomenę į savo tėvynę, "visus iki paskutinio".

Neregėtos sankcijos

Politikai ir toliau grasina Rusijai "precedento neturinčiomis sankcijomis". Danijos užsienio reikalų ministro Jepės Kofodo (Jeppe Kofod) teigimu, su Maskva bus elgiamasi daug griežčiau nei 2014 m.
Džo Baidenas išvardijo galimas priemones: atjungimas nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, draudimas Rusijos bankams atlikti operacijas su doleriu. Kongresui buvo nusiųstas įstatymo projektas, į juodąjį sąrašą siūloma įtraukti aukšto rango Rusijos pareigūnus, stambius verslininkus, žurnalistus, o kartu ir visą dujotiekį "Nord Stream-2".
Estijos premjerė Kaja Kallas - Sputnik Lietuva, 1920, 26.01.2022
Estija paragino "pakelti Rusijos agresijos kainą"
Eliziejaus rūmai kol kas lažinasi dėl diplomatijos. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas išreiškė susirūpinimą dėl padėties prie Ukrainos sienų ir paragino deeskaluoti. Savo pasiūlymus jis aptars su Vokietijos kancleriu Olafu Šolcu. Paryžius ir Berlynas pasisako už dialogą Normandijos formatu. Ir kaip tik Paryžiuje sausio 26 dieną susitiks Vokietijos, Rusijos, Ukrainos ir Prancūzijos politiniai patarėjai.
Maskvai atstovaus prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas. Tokio formato derybų nebuvo nuo rugpjūčio.

"Minsko susitarimai vis labiau laužomi. Kijevas sakė, kad galbūt jų nereikia, jie pasenę. Susidarė įspūdis, kad jų jau atsisakyta, – sako Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas. – Šis susitikimas yra bandymas grįžti į "Minską", patvirtinti pasirengimą įvykdyti sąlygas ir tuo pačiu pasiekti deeskalacijos".

Anot RIA Novosti pašnekovo, didelio karo niekas nenori: "O Ukraina supranta, kad šaliai iš to nieko gero nebus". Vašingtonas ir Londonas vis dar siunčia ginklus į Kijevą. Neseniai pristatyta partija, sverianti daugiau nei 90 tonų. JAV jie sako, kad yra pasirengę "duoti daug daugiau". Akivaizdu, kad Baltieji rūmai, kurie nedalyvauja Normandijos formate, tiesiog nėra suinteresuoti normalizavimu. Nors žodžiais amerikiečiai siekia "diplomatija pašalinti įtampą".
Naujienų srautas
0