Kaliningradas – durklas tarp NATO menčių: kaip jį "neutralizuoti"?

Agresyvūs JAV ir NATO planai Rytų Europoje atsimuša į neįveikiamą Rusijos gynybinių pajėgumų sieną. Vašingtonas ir Briuselis iškrenta iš šiuolaikinės realybės. Vakarų politika Rusijos Federacijos atžvilgiu priveda "partnerius" prie geopolitinės savižudybės

Vietoj Maskvos pasiūlyto konstruktyvaus ir struktūrizuoto pasaulinio saugumo stiprinimo plano, pagrįsto ginkluotės lygybės principais, amerikiečiai ir jų partneriai Europoje kuria galimybes kariniu būdu nuslopinti nuo realybės atitrūkusią Rusiją plačiu frontu nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Tarsi hipotetinis Rusijos Federacijos pralaimėjimas kare nereiškia automatinio JAV ir kitų NATO šalių sunaikinimo. Leiskite jums priminti neišvengiamumo parametrus – Branduolinio atgrasymo valstybės politikos (strategijos) pagrindų 17 punktą: Rusijos Federacija pasilieka teisę panaudoti branduolinį ginklą atsakydama į branduolinių ir kitų rūšių masinio ginklo naudojimą išpuolio prieš ją ir (ar) jos sąjungininkus, taip pat agresijos prieš Rusijos Federaciją atveju naudojant įprastinius ginklus, kai kyla grėsmė valstybės egzistavimui. Sprendimą panaudoti branduolinį ginklą priima Rusijos Federacijos prezidentas.

Visiškai "nedemokratiška", bet greita ir efektyvu. Atrodytų, dabartinėje garantuoto pralaimėjimo bet kokiame kare su Rusija situacijoje Vakarų strategai ir politikai turėtų taikiai žengti žingsnį atgal – į saugią NATO buveinę iki 1997 metų ribų ir pradėti ieškoti taikių sprendimų. Tačiau kažkas neleidžia tinkamai reaguoti. 2021-ųjų rugpjūtį sulaukusios Talibano spyrio Afganistane, Jungtinės Valstijos dabar siekia "atsigriebti" Rytų Europoje, telkdamos pajėgas ir priemones iš satelitų ir limitotrofų karui su Rusija, aukštųjų technologijų branduoline supervalstybe.

Amerikiečių analitikai kuria Kaliningrado "neutralizavimo" planus, kuriuos vykdo Lietuvos ir Lenkijos kariai. Varšuva ir Vilnius nėra pasiruošę didvyriškai kovoti ir mirti už Vašingtono interesus. Jie mieliau padeda karingais pareiškimais ir amerikiečių pagamintais lengvaisiais ginklais "Ukrainos fronte", nesiveldami į tiesioginę karinę konfrontaciją su Maskva ir Minsku.

Savo ruožtu silpnas Kijevo režimas tikisi įtraukti amerikiečius ir Vakarų Europą į karą su Rusija. Tokia klounada yra pavojinga ir gali sukelti milijonų žmonių mirtį Šiaurės Amerikoje ir Europoje.

"Beprecedentės galimybės"

Sausio 19–21 dienomis Lietuvoje, greta Rusijos Kaliningrado srities, dirbo NATO užsienio ekspertų grupė. Vyresnieji partneriai įvertino krašto apsaugos sistemos pažangą ir pabrėžė Lietuvos karinių išlaidų didinimo iki "daugiau nei 2 procentų BVP" svarbą. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad Lietuva gerokai sustiprino savo ginkluotąsias pajėgas, ir kariuomenė atitinka aukštus NATO reikalavimus.

Šiuolaikinių ginklų įsigijimas suteikė jiems precedento neturinčių galimybių. Realiai Lietuva tik toliau plečia ir plėtoja savo poligonus, siekdama sudaryti geriausias sąlygas sąjungininkų (užsienio) kariams. "Beprecedentės" ginkluotųjų pajėgų, neturinčių nė vieno tanko, raketinio laivo ar kovinio lėktuvo, "galimybės" yra aiškus perdėjimas.

Pasauliniame karinės galios reitinge Lietuva užima 85 vietą iš 140. Rytiniame NATO flange nacionalinės ginkluotosios pajėgos (16 000 karių) nepajėgios pačios išspręsti rimtų kovinių užduočių. Lietuva technologiškai nepajėgi tokiomis pajėgomis pulti Kaliningrado sritį, net ir remiama Lenkijos kariuomenės.

Bet kokį bandymą Rusija nuslopins jau pirmosiomis valandomis, sistemingai iš oro bus sunaikinta šalies agresorės karinė infrastruktūra, pagal 2008 metų "gruzinišką" scenarijų. Niekas nepadės. Didžiosios Britanijos ir prancūzų daliniai Estijoje yra nutolę nuo Sankt Peterburgo, tačiau ginkluoto konflikto situacijoje pirmiausia išsibarstys pažengę užsienio karių daliniai (Baltijos Diunkerkas).

Kaliningradas – tarsi peilis, įbestas tarp NATO menčių. Čia sukurta ešelonuota, tanki oro gynybos sistema, dislokuotas Baltijos laivynas (raketiniai ir povandeniniai laivai, jūrų aviacija ir tankų pulkas), galingos raketų brigados, smogiamosios aviacijos pulkai, kariuomenės korpusas.

Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms neleidžiama pakeisti jėgų pusiausvyros Baltijos regione dėl tikėtino "Patriot" oro gynybos sistemų, "M1 Abrams" tankų ir "naikintuvų "F-35" dislokavimo (didelis šių ginklų efektyvumas niekada nebuvo įrodytas kovos sąlygomis).

Berlynas, Stokholmas ir Helsinkis tai puikiai supranta: vokiečiai neskuba kariauti su Rusija ir nepasirengę tiekti ginklų Ukrainai, švedai ir suomiai neketina stoti į NATO (nors amerikiečiai atkakliai spendžia šiuos spąstus).

Žodžiu, karinga Varšuva dvejoja, nes "visa Rusijos pakrantė patikimai saugoma raketų brigadų", o Rusijos puolamieji laivai ir lėktuvai greitai (tiksliai) sunaikins bet kurį priešą Europoje. Baltijos regione NATO gali tik imituoti karinę veiklą be rimtų pasekmių, tačiau net ir šis "šokis su kardais" tampa tabu.

Nepaisant dirbtinės panikos dėl "Rusijos invazijos", Pentagonas nesulaukė "konkrečių prašymų" iš sąjungininkų padidinti JAV karinį buvimą Europoje.

Rusija privers "partneres" laikytis taikos

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sausio 21 d. pareiškė, kad NATO užsienio kariniai kontingentai turi palikti Bulgariją ir Rumuniją. Šis aiškus signalas (saugumo algoritmas) visiškai tinka Baltijos šalims ir kitoms devynioms valstybėms, priimtoms į aljansą po 1996 m. (Vengrijai, Lenkijai, Čekijai, Slovakijai, Slovėnijai, Albanijai, Kroatijai, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai).

Atkreipkite dėmesį, kad Rusija nepretenduoja į suverenitetą, posovietinės erdvės šalių teritoriją, o tik rūpinasi vienodu, nedalomu visiems (taip pat JAV) saugumu. Ir kai "Der Spiegel" praneša apie galimus Rusijos smūgius plačiame NATO fronte, reikia suprasti, kad tokia reakcija gali būti tik atsakas į tiesioginę ar hibridinę JAV ir aljanso agresiją.

Technologinis potencialas ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties laipsnis leidžia smogti tiek priekyje, tiek giliai. Pavyzdžiui, Rusijos karinis jūrų laivynas ir kosminės erdvės pajėgos ruošiasi praktiškiems raketų paleidimams ir bombardavimui netoli JK ir Airijos – manevrai vyks vasario pradžioje, 240 km į pietvakarius nuo Korko grafystės pakrantės.

Atsižvelgdamas į tai, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pakvietė savo kolegą britą Ben'ą Wallace'ą į Maskvą aptarti aktualių saugumo klausimų. Rusija paskelbė sausio–vasario mėnesiais Pasaulio vandenyne vyksiančias didelio masto pratybas, kuriose dalyvaus visos jos flotilės – daugiau nei 140 karo laivų ir povandeninių laivų.

Niekas nežino, kiek galimybių Rusija turi siekti taikos, tačiau Kremlius žodžiais nesimėto. Taikos sutarties projektas Rusijos sąlygomis yra pripažinta būtinybė ir technologinė galimybė vienaip ar kitaip pasiekti užsibrėžtą tikslą, nepaisant JAV ir NATO pasipriešinimo. Rusijos Federacijos karinis-politinis daugialypis judėjimas veiksmingesnis su sąjungininkų pagalba.

Taigi, bendrų pratybų "Allied Resolve-2022" išvakarėse Baltarusija savo teritorijoje dislokuoja nemažai Rusijos karių ir ginkluotės – per praėjusią savaitę atvyko 33 ešelonai. Minskas tampa "antruoju durklu" NATO širdyje – oro gynybos sistemų "S-400 Triumf" ir "Pantsir-S" oro gynybos sistemų divizijos, "Iskander-M", 12 sunkiųjų naikintuvų Su-35S dislokuojami Baltarusijoje.

Pratybų legenda yra bendras išorinės agresijos atrėmimas. Praktiniai karių veiksmai vasario 10-20 dienomis apims Domanovskio, Obuz-Lesnovskio, Gožskio, Brestskio, Osipovičiaus poligonus, Baranovičių, Mačuliščių, Luninetų, Lydos aerodromus. Ir tai yra sąžiningas visiško karinio pranašumo monolitinės sąjunginės valstybės Europos operacijų teatre demonstravimas prieš nevieningą ir margą NATO "komandą".

Galimybės bendrauti su sąjungininkėmis šalia JAV žemyninės dalies – atskiras klausimas, tačiau informacijos nutekinimas apie Rusijos karines bazes Venesueloje ir Rusijos karinio jūrų laivyno branduolinių povandeninių laivų dislokavimą Kuboje neatrodo atsitiktinis. Pasaulio neramumų kontekste amerikiečiai bando vilkinti saugumo derybas Vienoje ir pakeisti jų turinį.

"The Atlantico" pateikia liūdną prognozę: "Vakarai, vadovaujami JAV, nepataisomai eina link geopolitinės savižudybės. Jų istorinių ir geografinių realijų neigimas ir kitų veikėjų interesų niekinimas gali atsigręžti tik prieš juos pačius".

Sunku prie to ką nors pridurti. Rusijos delegacijos vadovas derybose Vienoje Konstantinas Gavrilovas sausio 23 dieną pareiškė, kad Rusija amžinai nelauks atsakymų iš JAV ir NATO į savo saugumo pasiūlymus, o jei Vakarai nepaisys Maskvos reikalavimų, Rusija gins savo saugumą Europoje kitomis priemonėmis, kurių pasekmes "savo kailiu pajus ir amerikiečiai, ir europiečiai".

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pabrėžė, kad jei Maskva nusivils Vakarų atsaku į saugumo garantijas, ji turės priimti rimtus politinius sprendimus. Ir tai nėra žodžių žaismas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.