Taikome sau sankcijas: kodėl Lietuva turi kovoti dėl draugystės su kaimynais

© Sputnik / Владислав АдамовскийМитинг в поддержку литовского оппозиционного политика Альгирдаса Палецкиса в Вильнюсе
Митинг в поддержку литовского оппозиционного политика Альгирдаса Палецкиса в Вильнюсе - Sputnik Lietuva, 1920, 29.01.2022
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Lietuvoje susiklostė unikali situacija: reikia kovoti už teisę draugauti su kaimynais, "Sputnik" korespondentui sakė neseniai iš Minsko grįžusi Erika Švenčionienė
Penktadienį, sausio 21 d., po šešių judėjimo "Teisingumo aušra" Lietuvos liaudies diplomatų vizito Minske, turėjo būti surengta spaudos konferencija, kur jie susitiko su Baltarusijos valdžia, tarp jų ir su užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi.

"Tačiau tai buvo sunku pavadinti spaudos konferencija klasikine prasme", – Sputnik korespondentui sakė Erika Švenčionienė.

Visuomenininkė inicijavo diplomatų kelionę į Minską ir norėjo kelionės įspūdžiais pasidalinti su Lietuvos žurnalistais, tačiau jie neatvyko.

Lietuviai Minske? Liepta nepastebėti

"Buvo nuspręsta oficialiai mūsų vizito Lietuvoje nepastebėti. Iš pradžių galvojome, kad surengsime spaudos konferenciją naujienų agentūrose BNS ar ELTA, bet jos atsisakė mums ką nors organizuoti net už pinigus. Tada išsinuomojome kambarį viešbutyje "Ratonda". Taigi mes ateiname į salę, o ten tik operatoriai su kameromis ir nė vieno žurnalisto!", – piktinasi Erika Švenčienienė.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka - Sputnik Lietuva, 1920, 28.01.2022
Lietuva uždraudė "Belaruskalij" tranzitą
Pamiršite šį kelią: Lukašenka pasakė, ką darys su Lietuvos tranzitu
Vis dėlto Erika Švenčionienė ir Kazimieras Juraitis, su kuriuo buvo Minske, pasakojo apie viską, ką matė ir girdėjo Baltarusijoje.
"Bet tai, ką iš to sumontavo laisva demokratinė spauda, ​​buvo galima pamatyti vakare, – numoja ranka visuomenininkė. – Beveik niekas nepradėjo kurti istorijų – operatoriai filmavo mūsų istoriją veltui, o tie, kurie ją redagavo, pateikė neigiamai. Jie ištraukė mūsų žodžius iš konteksto, ir išėjo taip, kad mes tiesiog apšmeižėme Ameriką, kad visos bėdos dėl jų".
Belaruskalij - Sputnik Lietuva, 1920, 21.01.2022
Lietuva uždraudė "Belaruskalij" tranzitą
LTG gavo trijų nesankcionuotų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti "Belaruskalij" trąšas
Erika Švenčionienė pažymėjo, kad kalbėti prieš televizijos kameras be žurnalistų padėjo žmogus, be kurio vizitas į Minską nebūtų įvykęs. Tautos diplomatų kelionės idėją sugalvojo pati Erika, konsultavosi su bendraminčiais ir jie sumanymui pritarė. Ji vadovauja Kaimynystės forumui, po kurio stogu subūrė bendraminčius – žmones, manančius, kad su Rusija, Baltarusija ir net Lenkija bartis yra kvaila ir trumparegiška. Bet už fiktyvų kaltinimą šnipinėjimu šešerius metus kalėti Lietuvoje nuteistas Lietuvos politikas Algirdas Paleckis Minske surengė liaudies diplomatų susitikimus su politikais ir visuomenės veikėjais.
Būtent Paleckis per spaudos konferenciją sėdėjo salėje ir palaikė kovos draugus. Paleckio dėka tautos diplomatus priėmė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jie kalbėjosi su Baltarusijos ir Rusijos sąjungos parlamentinės asamblėjos pirmininko pavaduotoju Andrejumi Savinychu ir Atstovų rūmų Užsienio politikos komisijos nariu Olegu Gaidukevičiumi.
Taip pat Lietuvos delegacija susitiko su nuosaikiąja opozicija, kuri "nenori, kad Baltarusijai nutiktų tas pats, kas Ukrainai", ir su žiniasklaidos atstovais. Ši draugystė suteiktų mums gerą ekonominę paramą.

"Važiavome į Minską, kad žmonės nustotų bijoti šios uždangos, kurią Lietuvos valstybė pakabino prieš savo piliečius, skelbdama, kad Baltarusija yra mūsų didelis priešas. Kad iš mūsų lūpų sklistų informacija, jog baltarusiai nėra mūsų priešai, mums nereikia bijoti kaimynų. Ir reikia bendrauti, reikia važinėti į Baltarusiją. Bet turime unikalią situaciją – turime kovoti už teisę draugauti su kaimynais", – kalbėjo visuomenininkė.

Pasak Erikos Švenčionienės, liaudies diplomatai norėjo parodyti, kad paprastiems žmonėms nėra ko bijoti, o būtent tokius žmones ir vienija judėjimas "Teisingumo aušra", kurį Algirdas Paleckis sukūrė iškart išėjęs iš kalėjimo. Aktyviai šio judėjimo veikloje dalyvauja ir Erika Švenčionienė bei dar penki su ja į Minską keliavę bendraminčiai. Ir tikisi, kad judėjimas kada nors taps visaverte partija, "nes mes norime kovoti dėl valdžios Lietuvoje, bet tik teisinėmis priemonėmis".
Visuomenininkė pažymi, kad "Teisingumo aušros" ir "Kaimynystės forumo" tikslas – kad Lietuva draugautų su kaimynais, iš to būtų naudos, kad situacija, kurioje yra dabar Lietuva, kai "valdžia nedirba savo rinkėjams, savo šalies piliečiams, o visas dėmesys sutelktas į amerikiečius, Europos Sąjungą".
"Ši draugystė suteiktų mums gerą ekonominę paramą. Gyvenimas taptų geresnis, sumažėtų mokesčiai už komunalines paslaugas. Ši draugystė su kaimynais reikalinga ne valdžiai, o liaudžiai. Tikimės, kad šis apsilankymas paskatins mūsų žmones kovoti. Galime gauti pigios elektros iš kaimynų, ką jie mums maloniai siūlo. Baltarusiai galėtų ir toliau naudotis mūsų uostu ir geležinkeliu. Visas pelnas iš tranzito būtų naudingas Lietuvai. Bet mes paklūstame Europos Sąjungai ir JAV, taikydami sankcijas savo kaimynams, o galiausiai taikome sankcijas sau", – piktinasi pašnekovė.
Литовский оппозиционный политик Альгирдас Палецкис на митинге в Вильнюсе - Sputnik Lietuva, 1920, 29.12.2021
Europos pakraščiuose: Paleckis kalbėjo apie nesėkmingą Lietuvos "sėkmės istoriją"
Erika Švenčionienė sako nesuprantanti, kodėl Lietuva griauna ekonomiką, dėl ko valo teritoriją – juk žmonės išvažiuoja.
"Europos teikiama labdara visiškai pribaigs šalį – nebekuriame darbo vietų, nieko negaminame. Greitai nebegalėsime savarankiškai išlaikyti pensininkų, savo medicinos ir mokslo. Gyvename skolon."

Nėra ko bijoti – baltarusiai mums ne priešai

Lygindama pragyvenimo lygį Baltarusijoje ir Lietuvoje, Erika Švenčionenė šokiruota. Sutikdama eilinius žmones gatvėse, ji stebėjosi, kad visi jai šypsojosi "atvira burna, o man buvo gėda, kad su tariamai europietišku atlyginimu negaliu sau leisti susitvarkyti dantų, todėl aš negaliu šypsotis".
Ją taip pat pribloškė baltarusių geranoriškumas, kai parduotuvėse susitiko su minskiečiais. Vieni atpažino liaudies diplomatus ir sugalvojo išreikšti palaikymą, o kiti tik bandė pasisveikinti lietuviškai ir pasakyti dar keletą žodžių Erikos gimtąja kalba.
"Tik kartą moteris apie mus atsiliepė ne itin draugiškai. Ji pasakė: "Jūs esate mūsų priešai", bet tuo tarpu giliai atsiduso, aiškiai apgailestaudama", – sakė visuomenininkė.
O didžiausią įspūdį paliko susitikimas su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi.

"Jis toks šviesus žmogus, nuoširdžiai mus priėmė. Žiūrėjo į mus kaip į mokinukus, norinčius kažko išmokti ir atėjusius patarimo. Sakė, kad dabar situacija tokia, kokia yra, bet reikia stengtis taisyti, ir kad daug ką reikia padaryti būtent Lietuvai, kuri neužmezga kontakto, kad mūsų valdžia galėtų bent paskambinti, susitarti dėl susitikimo, kad mūsų tautos vėl susidraugautų", – sakė Erika Švenčionienė.

Dar viena gera žinia ją užklupo pasienyje, kai važiavo namo. Algirdas Paleckis paskambino, pasveikino su sėkminga kelione ir paprašė ruoštis kitai – į Maskvą. Likusias valandas tautos diplomatai tarėsi, kaip susitiks su rusais ir ką pasakys kitiems kaimynams.

Ateitis priklauso jaunimui – jų laukiame savo judėjime

Gali atrodyti, kad kažkas rėmė šį pasivažinėjimą, bet taip nėra. Iš viso buvo šeši tautos diplomatai. Be Erikos, į Minską keliavo Kazimieras Juraitis (dokumentalistas), Vaida Juozapaitytė (operatorius, dailininkas), Agnius Rušis (bardas), Jonas Kovalskis (advokatas) ir Robertas Stragis (verslininkas). Jie keliavo senu Kazimierui priklausančiu mikroautobusu "Volkswagen Caravelle".
O pinigai benzinui ir viešbučiui buvo tiesiogine prasme surinkti "po siūlelį" – paskleidus pagalbos prašymą tarp tų, kurie palaiko "Geros kaimynystės forumą" ir "Teisingumo aušrą", klausė, ar verta vykti, o jei taip, tai kreipėsi pagalbos ir ją gavo. Žmonės, kaip sako Erika Švenčionienė, pervesdavo nuo penkių iki dešimties eurų, ne daugiau. Tačiau net ir taip pavyko surinkti sumą kelionės išlaidoms ir nakvynei apmokėti, už ką visuomenininkė taria visiems didelį ačiū.
Lietuvos muitinė - Sputnik Lietuva, 1920, 26.01.2022
Iš Lietuvos į Baltarusiją neleista eksportuoti informacijos šifravimui pritaikytą įrangą
Pati Erika Švenčionienė kažkada dirbo Kauno kultūros namų direktore, buvo socialinė darbuotoja, o dabar dirba darželyje puse etato (280 eurų per mėnesį), veda koncertus, kuria eiles. Ji nebegali dirbti – prieš 15 metų pagimdė ketvirtą vaiką, dukrą, jai buvo diagnozuotas sunkios formos cerebrinis paralyžius. Visus šiuos metus Erika kovojo už savo dukrą ir už paprastus žmones, tokius kaip ji, užsiima labdara.
Todėl Erika Švenčionienė, kaip visuomenininkė, prisijungė Algirdo Paleckio judėjimo "Teisingumo aušra", sukūrė "Geros kaimynystės forumą", "kad gerai gyventų ne tik šie valdžioje esantys žmonės, bet ir paprasti piliečiai".

"Mes savo forume tyčia nesukūrėme pirmininko pareigų, nes laukiame jaunų žmonių. Ateitis priklauso jiems, o ne mums. Mes jiems perduosime vairą ir padėsime judėti į priekį", – sako Erika Švenčionienė.

Erika taip pat tiki ženklais. Iš Minsko grįžusi į Vilnių ji nakvojo Kazimiero Juraičio bute, sostinės centre. Jis gyvena viename name su Lietuvos politikos patriarchu Vytautu Landsbergiu, kuris, kaip sakoma, yra šešėlinis generolas, kuruojantis visas Lietuvos politines problemas.
"Manau, Landsbergis negalėjo užmigti – mes tiesiogine prasme buvome jam už sienos. Pozicija ir opozicija po vienu stogu. Siaubas! Kada nors šis epizodas bus įtrauktas į istorijos knygas", – juokėsi Erika Švenčionienė.
Naujienų srautas
0