Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo išviliojo daugiau nei 10 mln. eurų

© Photo : РiqselsPiniginė su kreditinėmis kortelėmis
Piniginė su kreditinėmis kortelėmis - Sputnik Lietuva, 1920, 30.01.2022
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Pernai pustrečio karto išaugo sukčiavimo atvejų skaičius: labiausiai padaugėjo "fišingo" ir telefoninio sukčiavimo
VILNIUS, sausio 30 — Sputnik. Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 milijono eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais, kai nuostoliai sudarė 4,8 milijono eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.
Praėjusiais metais LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai fiksavo 3511 sukčiavimo incidentų elektroninėje erdvėje, palyginti su 1336 incidentais 2020 metais.
Net šešis kartus išaugo "fišingo" (apgaulės būdo, kai sukčiai pateikia nuorodas į suklastotas internetines svetaines) incidentų skaičius – pernai fiksuota 914 „fišingo“ atvejų, dėl kurių gyventojai patyrė apie 0,8 mln. eurų nuostolių. Daugiau nei du kartus pagausėjo ir telefoninio sukčiavimo atvejų, dėl kurių patirta žala pernai sudarė apie 1,3 mln. eurų. Daugiausiai nuostolių pernai patirta dėl incidentų, kai sukčiai perima susirašinėjimą elektroniniu paštu – iš viso taip išviliota apie 2,7 mln. eurų.
Banko kortelės - Sputnik Lietuva, 1920, 16.01.2022
SEB bankas: finansinių sukčiavimo atvejų fiksuota beveik triskart daugiau
Specialistai atkreipia dėmesį, kad finansinio sukčiavimo apimtys šiek tiek nuslūgo paskutinįjį 2021 metų ketvirtį – fiksuota apie 10 proc. mažiau sukčiavimo incidentų (1133 atvejų) ir apie 20 proc. mažesni finansiniai nuostoliai nei 2021 m. trečiąjį ketvirtį. Iš viso paskutinįjį 2021 m. ketvirtį finansiniai nusikaltėliai iš įmonių ir gyventojų išviliojo 2,3 mln. eurų, palyginti su 2,9 mln. eurų trečiąjį metų ketvirtį.
Sumažinti sukčių atakų mastą ir daromą žalą siekiama ne vien informacijos sklaida. Pernai gegužę veiklą pradėjęs Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, kurį kartu įsteigė Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir 8 šalyje veikiantys komerciniai bankai, įsteigė taktinio bendradarbiavimo grupę. Joje dalyvaujantys finansų bei kredito įstaigų ir teisėsaugos specialistai keičiasi informacija dėl aktualios situacijos finansinių sukčiavimų ir jų prevencijos srityje.
Fiksuojant augantį atvejų skaičių, taktinio bendradarbiavimo grupė koordinavo nuolatinį partnerių keitimąsi informacija ir prevencinių priemonių diegimą, o Lietuvos policijos įsitraukimo ir bendradarbiavimo dėka pavyko užkardyti tolesnes nusikalstamas veikas bei finansinius praradimus.
Pasak specialistų, gyventojams tampant atidesniais ir vis dažniau atpažįstant populiariausius atakų būdus, nusikaltėliai daugiau dėmesio nukreipia į verslą ir naujus sukčiavimo metodus, apie kuriuos gyventojai dar nebūtų girdėję.
"Akivaizdu, kad sukčiai eksperimentuoja ir taiko vis platesnį spektrą sukčiavimo metodų – pastaruoju metu bankų klientai praneša apie suklastotas kurjerių tarnybų internetines svetaines, melagingas trumpąsias žinutes, kuriose pateikiamos nuorodos apie neva gautą siuntą ir pan. Galima sakyti, kad nusikaltėliai ieško individualaus priėjimo prie konkretaus asmens ir tai neramina, nes atpažinti suklastotą informaciją darosi vis sudėtingiau", - teigė Čipkutė.
Daugiausiai nuostolių paskutinį 2021 metų ketvirtį patirta dėl investicinio sukčiavimo (0,82 mln. eurų) ir kitokių sukčiavimo metodų (0,56 mln. eurų).
Per 2021 metų paskutinį ketvirtį bankai klientams grąžino apie 13 proc. visų patirtų nuostolių – tokią dalį incidentų pavyko sustabdyti. Taip pat buvo sustabdytos įtartinos piniginės operacijos, kurių vertė siekė apie 1,1 mln. eurų – beveik 60 proc. daugiau nei trečiąjį metų ketvirtį. Sustabdyti ar sugrąžinti mokėjimo operacijas pavyksta tik išimtiniais atvejais, kai klientai apie sukčiavimo incidentą praneša nedelsiant.
Telefonas ir pakrovėjas - Sputnik Lietuva, 1920, 15.01.2022
Paaiškėjo, kodėl išmaniesiems telefonams negalima naudoti kitų įkroviklių
Naujienų srautas
0