Prasčiausi skaičiai per 60 metų: statistika parodė, kaip pandemija paveikė Lietuvą

© Sputnik / Владислав АдамовскийVilnius
Vilnius - Sputnik Lietuva, 1920, 31.01.2022
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Per 60 metų aktyvios statistinės stebėsenos dar niekada nebuvo fiksuojami tokie žemi gimstamumo ir tokie aukšti mirtingumo rodikliai, teigė Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys
VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Pandemija ir susiklosčiusios aplinkybės neigiamai paveikė demografinę situaciją Lietuvoje, rodo Statistikos departamento pirmadienį pristatyti 2021-ųjų metiniai rodikliai.
Departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 794 961 žmogus, kas beveik 16 tūkst. mažiau nei pernai, kai nuolatinių gyventojų skaičius siekė 2 810 761.
Gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo neigiama natūrali gyventojų kaita. Pernai Lietuvoje mirė 23,3 tūkst. daugiau žmonių negu gimė. 2021 metais mirė 47,9 tūkst. žmonių, tai 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 m., kai mirusiųjų skaičius taip pat buvo išaugęs.
Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 15,6 proc. (2020 m.) iki 17,1 proc. (2021 m.). Kūdikių gimė 2 proc. mažiau.

"Šiuo metu vaikų turime 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių. 2022 m. pradžioje šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų teko 31 pagyvenęs žmogus (65 metų ir vyresnio amžiaus) ir 23 vaikai (0–14 metų amžiaus)", — skelbia Statistikos departamentas.

Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys teigia, kad per 60 metų aktyvios statistinės stebėsenos dar niekada nebuvo fiksuojami tokie žemi gimstamumo ir tokie aukšti mirtingumo rodikliai.
"Kalbant apie gimstamumą, mes Lietuvoje kiek turime demografinę statistiką – 60 metų maždaug tokią pakankamai patikimą, – tai niekada dar nebuvo toks mažas gimusių vaikų skaičius. Mes galime sakyti, kad tai, viena vertus, susiję su mažu suminiu gimstamumo rodikliu – mažu rodikliu, kiek vidutiniškai viena moteris pagimdo vaikų. Kita vertus, yra bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas. Tai reiškia, kad mažėja reproduktyvaus amžiaus gyventojų ir moterų skaičius", – komentavo Stumbrys.
Улица в Старом городе Вильнюса - Sputnik Lietuva, 1920, 25.01.2022
Per dešimtmetį Lietuvos gyventojų sumažėjo maždaug 233 tūkst.
Moksliniai tyrimai, pasak jo, rodo, kad neramių laikotarpių metu sprendimas turėti vaikų kartais būna atidedamas. "Turbūt tai galėtų būti susiję ir su pandemija, tačiau kiek realiai tai susiję su pandemija, mes vėliau pamatysime", – sakė Stumbrys.
Mokslininkas taip pat pažymėjo, kad per pastaruosius 60 metų nebuvo fiksuojamas ir toks didelis mirčių skaičius.
"Panašus mirčių skaičius buvo 1994 metais, jei neklystu po Nepriklausomybės atgavimo, kas yra įvardijama kaip sveikatos krizė, bet tokio didelio – beveik 48 tūkst. mirčių nebuvo. Aišku, visų pirma tai susiję su pandemija ir vyresnio amžiaus žmonių mirtingumo padidėjimu", – pastebėjo mokslininkas.
Pernai Lietuvoje didėjo neto tarptautinė migracija — 7,5 tūkst. daugiau žmonių atvyko nei išvyko iš Lietuvos. 2021 metais į Lietuvą imigravo 35,9 tūkst. žmonių – 7,2 tūkst. (16,7 proc.) mažiau nei 2020 metais. Statistikos departamento duomenimis, pusė atvykusiųjų – Lietuvos piliečiai, tuo tarpu iš užsieniečių į Lietuvą daugiausia atvyko Baltarusijos (44,8 proc.) ir Ukrainos (27,1 proc.) piliečių.
Kalbėdamas apie migracijos rodiklius, Daumantas Stumbrys pastebėjo, kad Lietuvos piliečių skaičius šalyje lieka stabilus – panašiai atvyksta ir išvyksta.
"Viena vertus, palyginus su praėjusiu dešimtmečiu, tai nėra toks blogas rodiklis, kadangi tie srautai atrodo tarsi subalansuoti. Rezultatas yra toks, kad mes matome besikeičiantį gyventojų skaičių ir struktūrą. Ypatingai ta struktūra keičiasi tose savivaldybėse, kurias palietė pandemija", – konstatavo mokslininkas.
Moteris ir vyras lovoje - Sputnik Lietuva, 1920, 30.01.2022
Kai seksas nedžiugina. Pandemija smogė intymią sferą
Naujienų srautas
0