Žiniasklaida: Didžioji Britanija nori įvesti naujas sankcijas Rusijos įmonėms

© Photo : Unsplash / Eva DangLondonas
Londonas - Sputnik Lietuva, 1920, 31.01.2022
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Anksčiau Maskvą ne kartą yra teigusi, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu
VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Didžiosios Britanijos valdžia, vykdydama naują sankcijų paketą, ketina įšaldyti Rusijos įmonių, "susijusių su Kremliumi", turtą, taip pat uždrausti atvykti daugeliui asmenų, tvirtina laikraštis "Times".
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sekmadienį neatmetė galimybės konfiskuoti Rusijos oligarchų turtą Londone, sugriežtinus sankcijų režimą Maskvai, jei situacija aplink Ukrainą paaštrėtų. Tikimasi, kad įstatymo projektas dėl sankcijų režimo Rusijai griežtinimo Britanijos parlamente bus pristatytas sausio 31 dieną.
Leidinio teigimu, draudimas atvykti į Didžiąją Britaniją bus taikomas asmenims ir subjektams, kurie Rusijos valdžiai yra "strategiškai svarbūs".
"[Priemonės — Sputnik] labai sustiprins mūsų galimybes smogti Rusijai ten, kur tikrai skauda. Truss nori suteikti svarbos mūsų perspėjimams Kremliui, kad bet kokia invazija atneš rimtų ekonominių nuostolių", — leidinys cituoja neįvardytą šaltinį.
Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas - Sputnik Lietuva, 1920, 30.01.2022
Rusija išsiuntė NATO ir ESBO užklausą dėl saugumo įsipareigojimų, sakė Lavrovas
Pastaraisiais mėnesiais santykiai tarp Rusijos ir Vakarų dar labiau įtempti, o padėtis aplink Ukrainą paaštrėjo. Vašingtonas ir Briuselis kaltina Maskvą ruošiantis "invazijai", sakydami, kad Rusijos kariuomenės pajėgos telkiamos prie sienos su kaimynine valstybe. Atsižvelgdamas į tai, Šiaurės Atlanto aljansas stiprina savo buvimą Rytų Europoje. Visų pirma sausio 24 dieną pranešta apie danų fregatos perkėlimą į Baltijos jūrą ir keturių danų naikintuvų perkėlimą į Lietuvą, ispanų laivų ir olandų naikintuvų — į Bulgariją, taip pat apie galimą prancūzų dalinių išsiuntimą į Rumuniją.
Maskva atmeta visus kaltinimus, pabrėždama, kad jie perkelia kariuomenę savo teritorijose. Rusija taip pat primena, kad Ukraina nesilaiko Minsko susitarimų, numatančių paliaubas ir sunkiosios ginkluotės atitraukimą iš sąlyčio linijos. Dabar Kijevas yra sutelkęs pusę karinio personalo pasienyje su nepripažintomis DLR ir LLR ir reguliariai jas apšaudo.
Kremlius ir Užsienio reikalų ministerija ne kartą pabrėžė, kad "agresijos" istorijų tikslas yra suburti užsienio grupuotę prie Rusijos sienų. Be to, jie aiškino, kad pagrindinė eskalavimo Ukrainoje priežastis – JAV ir NATO veiksmai, tokie kaip karo instruktorių, ginkluotės ir technikos siuntimas, pratybų skaičiaus didinimas, taip Kijevo įtraukimas į karines avantiūras.
Praėjusių metų pabaigoje Maskva Briuseliui ir Vašingtonui perdavė dokumentų projektus dėl saugumo garantijų. Kremlius primygtinai reikalauja nutraukti bloko karinį bendradarbiavimą su posovietinėmis šalimis, atsisakyti kurti bazes jų teritorijoje, apriboti smogiamųjų ginklų dislokavimą prie Rusijos sienos, išvežti iš Europos amerikiečių branduolinius ginklus ir neplėsti NATO į rytus.
Sausio 27 dieną Rusija gavo raštišką atsakymą. Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Vakarų partneriai ignoravo svarbiausią klausimą dėl aljanso neplėtimo.
Naujienų srautas
0