Armonaitė paragino ES mažinti priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių

Gamybos perkėlimas į Europą iš trečiųjų šalių sumažintų priklausomybę nuo kitų valstybių, sustiprintų ES vidaus rinką bei paskatintų ekonomikos augimą, pažymėjo ministrė

VILNIUS, vasario 1 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Prancūzijoje antradienį dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos Konkurencingumo tarybos posėdyje, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama ES strateginės priklausomybės nuo Kinijos ir kitų trečiųjų šalių pramonės srityje mažinimui, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

"Pastarieji metai aiškiai parodė, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių yra prabanga, kurios negalime sau leisti. Europos pramonės suverenumas yra gyvybiškai svarbus, tai įrodė ir pastaruoju metu prieš Lietuvą Kinijos naudojamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės. Todėl visa Europa pirmiausia turi sutelkti dėmesį į vietos gamybos pajėgumus, diversifikuoti rinkas ir plėsti ekonominių partnerių ratą", – sako Armonaitė.

Ministrė pabrėžia, kad Europos gamybos potencialas nėra išnaudotas, o tai padaryti leistų investicijos į pažangias technologijas ir inovacijas, taip pat atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas. Pasak jos, gamybos perkėlimas į Europą iš trečiųjų šalių sumažintų priklausomybę nuo kitų valstybių, sustiprintų ES vidaus rinką, paskatintų ekonomikos augimą.

Pasak Armonaitės, taip pat kartu būtina ieškoti sprendimų, kuo pakeisti šiuo metu naudojamas pagrindines žaliavas. Anot ministrės, neutrali klimatui ir žiedinė ekonomika yra tie ateities ekonomikos modeliai, kurie galėtų išspręsti priklausomybės nuo importuojamų žaliavų klausimą.

Ministrė remia ES siekį diversifikuoti importo rinkas, geriau išnaudoti strateginę partnerystę su Kanada ir Ukraina ir apsvarstyti naujas ekonominio bendradarbiavimo galimybes su Afrikos, Indijos, Indonezijos ir Australijos šalimis, kad būtų užtikrintas sklandus svarbiausių žaliavų tiekimas.

Lietuvos ir Kinijos santykiai

Vilniaus ir Pekino santykiai smarkiai pablogėjo dėl Taivano atstovybės atidarymo Lietuvoje. Kategoriškai tokiam žingsniui nepritarusi Kinija atšaukė ambasadorių, sumažino diplomatinius santykius su Lietuva iki reikalų patikėtinio lygio, o diplomatinės atstovybės statusą pakeitė iš ambasados ​​į KLR atstovybę.

Dabar Vilnius kaltina Kiniją "ekonominiu spaudimu" Lietuvos gamintojams ir verslininkams. Lietuva dėl esamos padėties pasiskundė Europos Sąjungai, Briuselis pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).