Estijos prezidentas pareiškė apie būtinybę stiprinti rytinį NATO flangą

Anot Estijos prezidento, į pratybas Baltarusijoje atvykusių Rusijos karių skaičius yra didžiausias nuo Šaltojo karo laikų, todėl reikia didinti sąjungininkų buvimą Baltijos šalių ir Lenkijos regione

VILNIUS, vasario 1 — Sputnik. Estijos prezidentas Alaras Karis pareiškė, kad prastėjant saugumo situacijai Europoje reikia stiprinti rytinį NATO sparną. Apie tai pirmadienį pranešė šalies vadovo biuras.

Pirmadienį Karis susitiko su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbignievu Rau, kuris atvyko į Taliną su vizitu. Šalys aptarė Europos saugumą, Rusijos aktyvumą prie Ukrainos sienų ir netrukus Baltarusijoje prasidėsiančias karines pratybas.

"Įtempta situacija su saugumu Europoje reikalauja sustiprinti NATO rytinį sparną. Tai taip pat reiškia sąjungininkų buvimo Baltijos šalių ir Lenkijos regione didinimą", — Kario žodžius cituoja biuras.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad į pratybas Baltarusijoje atvykusių Rusijos karių skaičius yra didžiausias nuo Šaltojo karo laikų.

"Tai kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visos Europos saugumui. Ukraina turi stiprią politinę paramą ir pagalbą iš Estijos pusės", — pabrėžė Karis.

NATO pranešė, kad stiprina savo buvimą Rytų Europoje dėl padėties aplink Ukrainą, taip pat perveda pajėgas į kovinės parengties būseną. Kaip paaiškino aljansas, Danija siunčia fregatą į Baltijos jūrą ir planuoja siųsti keturis naikintuvus F-16 remti NATO oro erdvės apsaugos misiją Lietuvoje. Ispanija siunčia laivus, kurie turi prisijungti prie NATO pajėgų, ir svarsto galimybę siųsti lėktuvus į Bulgariją. Prancūzija išreiškė pasirengimą siųsti NATO vadovaujamas pajėgas į Rumuniją. Nyderlandai balandį į Bulgariją siųs du naikintuvus F-35, taip pat NATO greitojo reagavimo pajėgoms suteikia sausumos dalinius ir laivą. JAV taip pat pareiškė, kad svarsto galimybę padidinti savo karinį buvimą rytiniame aljanso flange.

Kijevas ir Vakarų valstybės pastaruoju metu išreiškia susirūpinimą dėl tariamai suaktyvėjusių Rusijos "agresyvių veiksmų" prie Ukrainos sienų. Maskva ne kartą neigė tokius kaltinimus, sakydama, kad niekam nekelia grėsmės ir neketina nieko pulti, o teiginiai apie "Rusijos agresiją" naudojami kaip pretekstas dislokuoti daugiau NATO karinės technikos prie Rusijos sienų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pažymėjo, kad Vakarų pareiškimai apie "Rusijos agresiją" ir galimybę padėti Kijevui apsiginti nuo jos — ir juokingi, ir pavojingi. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija karius perkelia savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam nekelia grėsmės ir nieko neturėtų jaudinti.