Žiniasklaida atskleidė, kada JAV gali pradėti karą Ukrainoje

Žurnalas "Vojennaja mysl" atskleidė, kada JAV gali pradėti karą Ukrainoje

VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Jungtinėms Valstijoms gali pasirodyti tinkamas didelio masto konfliktas Ukrainoje, kai bus suformuota NATO šalių koalicija, pasirengusi kovoti su Rusija, teigiama žurnale "Vojennaja mysl" paskelbtame straipsnyje, skirtame Rusijos ginkluotųjų pajėgų generolams, admirolams ir karininkams.

Straipsnio autorių teigimu, JAV kol kas naudinga remti vangų karinį konfliktą Donbase – taip jos stiprina savo pozicijas palei Rusijos pietvakarinių sienų perimetrą. Plataus masto karinio konflikto atveju JAV gali prarasti "lėlinės Ukrainos vadovybės" ir šios teritorijos kontrolę.

Be to, leidinys pažymi, kad atsižvelgiant į 2008 m. Gruzijos puolimo prieš Pietų Osetiją patirtį, jiems (JAV) bus tikslinga surengti didelio masto karinį konfliktą šiame regione (Ukrainoje), kai koalicija NATO šalys yra suformuotos, pasirengusios visapusiškai kovoti su Rusijos ginkluotomis pajėgomis, greičiausiai, be tiesioginio dalyvavimo JAV karinių formacijų karo veiksmuose.

Pasak autorių, remiantis pastarojo dešimtmečio konfliktų analize, konstatuotina, kad Vašingtonas "nuosekliai laikėsi kurso link karinės konfrontacijos su Rusija ne tik Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, bet ir Centrinėje Azijoje bei Tolimuosiuose Rytuose".

"Iškilus tokiems konfliktams, JAV ir jų palydovai nedelsdami išsprendžia kelias problemas, tarp jų Rusijos Federacijos ekonominio ir karinio-ekonominio potencialo susilpnėjimą, teisinį mažo intensyvumo karinių konfliktų išplėtimo ir vėlesnio NATO karių panaudojimo šioje srityje pagrindimą, dalyvavimą karo veiksmuose kaip taikos palaikymo kontingentas arba vieno iš konflikto dalyvių pusėje", – rašoma leidinyje.

Ukrainos klausimas

Pastaraisiais mėnesiais santykiai tarp Rusijos ir Vakarų dar labiau įtempti, o padėtis aplink Ukrainą paaštrėjo. Vašingtonas ir Briuselis kaltina Maskvą ruošiantis "invazijai", pareikšdami, kad Rusijos kariai telkiami prie sienos su kaimynine valstybe. Dėl to Šiaurės Atlanto aljansas stiprina savo buvimą Rytų Europoje.

Visų pirma sausio 24 dieną pranešta apie danų fregatos perkėlimą į Baltijos jūrą ir keturių danų naikintuvų perkėlimą į Lietuvą, ispanų laivų ir olandų naikintuvų – į Bulgariją, taip pat apie galimą prancūzų dalinių išsiuntimą į Rumuniją. Maskva atmeta visus pretenzijas, pabrėždama, kad perkelia kariuomenę savo teritorijose.

Rusija taip pat primena, kad Ukraina nesilaiko Minsko susitarimų, numatančių paliaubas ir sunkiosios ginkluotės atitraukimą nuo kontaktinės linijos. Dabar Kijevas yra sutelkęs pusę kariuomenės personalo pasienyje su nepripažintomis DLR ir LLR ir reguliariai jas apšaudo, pasitelkdamas draudžiamą ginkluotę — prieštankinių raketų sistemą "Javelin" ir bepiločius "Bayraktar".

Kremlius ir Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą pabrėžė, kad "agresijos" istorijų tikslas – suburti užsienio kariuomenę prie Rusijos sienų. Be to, Rusija mano, kad pagrindinė eskalavimo Ukrainoje priežastis – JAV ir NATO veiksmai, tokie kaip karo instruktorių, ginkluotės ir techinko siuntimas, pratybų skaičiausi didinimas, kurie įvelia Kijevą į karines avantiūras.