Lietuvos sprendimą uždrausti trąšų tranzitą Minskas pavadino hibridine agresija

Baltarusijos URM tvirtina, kad "neteisėtas Lietuvos Vyriausybės sprendimas stabdyti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą šiurkščiai pažeidžia teisinės valstybės principus"

VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Lietuvos sprendimas stabdyti Baltarusijos kalio trąšų tranzitą per savo teritoriją į jūrų uostus yra hibridinės agresijos elementas, kuriuo siekiama padaryti ekonominę žalą Minskui.

"Šis žingsnis yra hibridinės agresijos prieš Baltarusiją elementas, kuriuo siekiama padaryti tiesioginę ekonominę žalą Baltarusijos žmonių gerovei', — sakoma Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, susijusiame su Lietuvos sprendimu stabdyti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą. Pareiškimas trečiadienį buvo paskelbtas Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos svetainėje.

"Neteisėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas stabdyti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą šiurkščiai pažeidžia teisinės valstybės principus, tiesioginius dvišalius ir daugiašalius Lietuvos įsipareigojimus. Tarp jų — 2000 metų balandžio 3 dienos susitarimas dėl Baltarusijos Respublikos krovinių tranzito sąlygų naudojantis Lietuvos Respublikos uostais ir kita transporto infrastruktūra, JT jūrų teisės konvencija, kurią ratifikavo ES, Minskas ir Vilnius. Šie dokumentai teisiškai įpareigoja Lietuvą užtikrinti Baltarusijai, kaip prieigos prie jūros neturinčiai šaliai, tranzitą", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės tarnyba (OFAC) oficialiai informavo Lietuvą, kad JAV sankcijos AB "Belaruskalij" nėra privalomos valstybės įmonei "Lietuvos geležinkeliai". "Atitinkamai, dabartinės Lietuvos valdžios sprendimas yra iniciatyvus", — konstatavo Baltarusijos užsienio reikalų ministerija.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija priminė, kad "vadovaudamasi geros kaimynystės principais ir nenorėdama pakenkti ilgai kenčiantiems Lietuvos žmonėms, Baltarusijos Respublika susilaikė nuo griežtų atsakomųjų priemonių, susijusių su nuosekliais priešiškais beatodairiškos Lietuvos vadovybės veiksmais".

Pažymima, kad Baltarusija ne kartą siūlė konsultacijas sprendžiant klausimą teisinėje srityje: 2022 metų sausio 18 ir 28 dienomis atitinkamus pasiūlymus Lietuvai išsiuntė Baltarusijos susisiekimo ministerijos vadovybė.

"Šiuo klausimu siūlėme dialogą ir vyriausybių vadovų lygmeniu. Oficialusis Vilnius atsisakė, siekdamas savo mokesčių mokėtojų sąskaita padaryti baltarusiams maksimalią žalą. Šiuolaikinių tarptautinės prekybos taisyklių rėmuose tai yra urvinis klaikumas. Šiuo žingsniu Lietuvos vyriausybė dar kartą prieš visą pasaulį patvirtino savo, kaip prekybos partnerės, necivilizuotumą ir nepatikimumą, be daugybės kitų veiksmų. Baltarusijos Respublika negali ignoruoti šios hibridinės atakos ir yra priversta, kaip iš anksto įspėta, imtis atsakomųjų priemonių", — sakoma pranešime.

Lietuvoje vasario 1 dieną įsigaliojo Vyriausybės sprendimas stabdyti "Belaruskalij" trąšų gabenimą per Lietuvą.

Pernai gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms prieš "Belaruskalij", įmonės krovinių judėjimas Lietuvoje nesustojo, nes lapkričio pabaigoje "Lietuvos geležinkeliai" iš bendrovės gavo avansinį mokėjimą už krovinių gabenimą iki kovo mėnesio.

Po to Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija gruodžio 21 dieną nusprendė, kad 2018 metais tarp "Belaruskalij" ir "Lietuvos geležinkelių" sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 metų spalio mėnesio susitarimas "neatitinka nacionalinio saugumo interesų".

Sutarties nutraukimas Lietuvai gresia rimtais nuostoliais. Atsistatydinimo raštus pateikė Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijų vadovai, tačiau premjerė jų neatleido. Kita vertus, atsistatydino "Lietuvos geležinkelių" vadovas Mantas Bartuška.

Gitanas Nausėda sakė, kad skandalas su "Belaruskalij" labai pakenkė valstybės reputacijai tarptautinėje arenoje.

"Lietuvos geležinkeliai" gavo pranešimą iš Baltarusijos, kad bus siekiama Vilniaus veiksmų "Belaruskalij" atžvilgiu sukeltos žalos atlyginimo. Galimo ieškinio dydis nenurodomas.

Daugelis politikų ir ekspertų pasmerkė valdžią dėl su tranzitu susijusio sprendimo, sakydami, kad tai Lietuvai kainuos milijonus eurų. Demokratų frakcijos "Vardan Lietuvos" narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad sutarties nutraukimas, geležinkelio ir uosto pajamų praradimas, darbuotojų atleidimai ir susitarimų su trečiosiomis šalimis nevykdymas padarys nuo vieno iki kelių milijardų eurų žalą.