Nausėda paragino Vokietiją ir JAV Lietuvoje dislokuoti daugiau karių

Nausėda tikisi, kad Vokietija "puikiai supranta", kas vyksta regione

VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad derasi su Vokietija ir JAV dėl užsienio karinio kontingento didinimo šalyje, praneša "Financial Times".

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau sakė, kad Rusijos kariuomenė Baltarusijoje kelia tiesioginę grėsmę Lietuvai. Baltarusija ir Rusija atlieka neplaninį Sąjunginės valstybės pajėgų ir reagavimo priemonių patikrinimą. Paskutiniame šio renginio etape, vasario 10–20 dienomis, vyks bendros Baltarusijos ir Rusijos pratybos "Sąjungos ryžtas-2022". Pratybų metu Baltarusijos kariniuose poligonuose vyks tiesioginiai šaudymai, o tam tikrose šalies pasienio zonose — taktiniai renginiai. Kariuomenė treniruosis atlikti išorės agresijos slopinimo ir sutramdymo priemones, kovoti su terorizmu ir užtikrinti Sąjunginės valstybės interesų apsaugą.

"Su partneriais, pirmiausia su Vokietija, vadovaujančia EFP (Enhance Forward Presence) kovinei grupei Lietuvoje, diskutuojame apie jų reakciją į šiuos procesus (Rusijos ir Baltarusijos pratybas — Sputnik). Jie pasiruošę diskutuoti... Tikiuosi, kad Vokietija puikiai supranta, kas čia vyksta. Tačiau šiuo metu mums reikia labai aiškių signalų. Konkretūs veiksmai yra labai svarbūs, tačiau kartais svarbu ir retorika bei bendra pozicija, ypač kai kuriems oponentams", — "Financial Times" pacitavo Nausėdą.

Leidinys pažymi, kad Vokietija, kuri Lietuvoje dislokuoja 550 karių, kaip 1 200 žmonių kovinės grupės dalį, atsisakė komentuoti Nausėdos pareiškimus.

Lietuvos teritorijoje yra ir JAV rotacinis batalionas.

"Tikimės, kad JAV karių skaičius taip pat bus padidintas rotacijos principu", — sakė Lietuvos prezidentas.

NATO praėjusią savaitę paskelbė, kad stiprina savo buvimą Rytų Europoje dėl padėties aplink Ukrainą, taip pat paskelbia pajėgų kovinės parengties būseną — kaip paaiškino aljansas, Danija siunčia į Baltijos jūrą fregatą ir keturis naikintuvus F-16 remti NATO oro erdvės apsaugos misiją Lietuvoje. Prancūzija išreiškė pasirengimą siųsti NATO vadovaujamas pajėgas į Rumuniją. Nyderlandai balandį į Bulgariją siunčia du naikintuvus F-35, taip pat NATO greitojo reagavimo pajėgas stiprina sausumos daliniais ir laivu. JAV taip pat pareiškė, kad svarsto padidinti savo karinį buvimą rytiniame aljanso flange.

Kijevas ir Vakarų valstybės pastaruoju metu išreiškė susirūpinimą dėl tariamai suaktyvėjusių Rusijos "agresyvių veiksmų" prie Ukrainos sienų. Maskva ne kartą neigė tokius kaltinimus, sakydama, kad niekam nekelia grėsmės ir neketina nieko pulti, o teiginiai apie "Rusijos agresiją" naudojami kaip pretekstas sutelkti daugiau NATO karinės technikos prie Rusijos sienų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pažymėjo, kad Vakarų pareiškimai apie "Rusijos agresiją" ir galimybę padėti Kijevui apsiginti nuo jos yra ir juokingi, ir pavojingi. Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija karius perkelia savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam nekelia grėsmės ir niekam neturėtų rūpėti.