Baltarusija ir Kinija, bijokite: Lietuva kovos, kol ekonomika bus visiškai paralyžiuota

Baltarusija, reaguodama į kalio trąšų tranzito per Klaipėdos uostą blokavimą, nuo vasario 7 d. nuleidžia užtvarą prieš traukinius su lietuviškais naftos produktais ir trąšomis, ypač vykstančius į Ukrainą

Lietuvoje isterija. Verslininkų rankose kaista skaičiuoklės. Jau kelias dienas jie skaičiuoja galimus nuostolius dėl tranzitinio karo su Baltarusija, kurį užvirė dabartinė valdančioji koalicija ir asmeniškai premjerė Ingrida Šimonytė bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

"Vertiname kaip grasinimus, kuriuos reikia vertinti rimtai – kad ir kokie grasinimai kartais atrodo keisti arba nesuprantami, mes turime patirties, kai tie grasinimai buvo įgyvendinti. Tarkime, tokia situacija buvo su nelegalios migracijos organizavimu prie Europos Sąjungos sienų, kas taip pat buvo Minsko grasinimas. Tai buvo organizuota Minsko režimo pagalba", – po pranešimų apie atsakomuosius veiksmus iš Minsko sakė premjerė Šimonytė.

Socialinių tinklų komentatoriai kandžiai atsakė premjerei: "O raginimai keisti valdžią kaimyninėje valstybėje, nesibaigiančios sankcijos dėl tos pačios priežasties – tai ne grasinimai, ar ne?"

"Lietuvos geležinkeliai" jau gavo oficialų Baltarusijos pranešimą, kad nuo vasario 7 dienos Lenkijos koncernui "PKN Orlen Lietuva" priklausantys naftos produktai ir koncerno "Achemos grupė" trąšos nebegalės būti gabenami per Baltarusiją tiems patiems Ukrainos vartotojams. Ir tai tik gėlytės.

"Baltarusija pasilieka teisę imtis tolesnių ekonominių veiksmų, įskaitant kartu su partneriais, dėl kurių Lietuvos tranzitinė infrastruktūra gali nueiti perniek", – aiškino Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Anatolijus Glazas.

O Baltarusijos premjeras Romanas Golovčenka ironiškai papildė atstovo spaudai žodžius: "Mes nieko nepraradome, gal net laimėjome. Pralaimėjo grynai Lietuvos ekonomika."

Vilnius isteriškai skaičiuoja, kiek kainuos gabenti 1,5 mln. tonų krovinių aplenkiant Baltarusiją.

"Mes nežinome, kokias konkrečiai atsakomąsias sankcijas gali pritaikyti Baltarusija. Tie modeliai yra, bet kol kas konkrečių skaičių tiesiog neįmanoma pasakyti, nes situacija yra kintanti", – pečiais gūžčiojo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vienas iš svarstomų tranzito variantų – draugiški Lenkijos geležinkeliai. Tačiau yra viena problema. Lenkijoje – europinė geležinkelio vėžė. Tai reiškia, kad cisternas ir vagonus, vykstančius į tą pačią Ukrainą, teks "perauti" du kartus. O tai yra papildomos išlaidos, kurios galiausiai turės įtakos prekių savikainai ir jų konkurencingumui rinkoje. Antrasis tranzito variantas – per Latviją ir Rusiją. Tačiau tai kainuoja ne mažiau.

O jei atsižvelgsime į tai, kad santykiai tarp Maskvos ir Kijevo yra, švelniai tariant, įtempti ir, Vilniaus teigimu, Rusija ruošiasi pulti Ukrainą, tai ir šis kelias yra problemiškas. Taigi, kur pažvelgsi – visur pasala.

"Vienas jų – perkelti dalį krovinių iš geležinkelio į autotransportą ir juo gabenant aplenkti Baltarusiją arba, jei nebūtų uždarytas tranzitas autotransportui, tai kirsti Baltarusiją autotransportu. Kitas sprendimas – aplenkti Baltarusiją ir bandyti geležinkeliu krovinius gabenti per Latviją, tačiau kyla abejonių, ar būtų užtikrintas pakankamas tranzitinių krovinių pralaidumas šiuo maršrutu. Dar viena alternatyva – krovinių gabenimas per Lenkiją, kurį išbandė kai kurie Lietuvos gamintojai", – Lietuvos žiniasklaidai sakė Lietuvos jūrų krovos įmonių asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

Tranzitu keliais per Baltarusiją? Tačiau Minskas taip pat gali jį sustabdyti vienu mygtuko paspaudimu. O tada bus visiškas visos transporto pramonės paralyžius Lietuvoje. O tai gali pradėti grandininę mirties reakciją visai išdidžiosios valstybės, kadaise vadintos Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, ekonomikai.

O lietuviškas išdidumas žinomas visame pasaulyje. Net galingoji Kinija, įsižeidusi dėl Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo, Lietuvos neparklupdys ant kelių.

"Jeigu mes atsitraukiame, tada bet kuri kita šalis bus klupdoma ant kelių ir jos bus prašoma atsiprašyti galbūt dėl kokio kito, Kinijos akimis, pažeidimo. Dabar sprendžiasi, ar Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje galios Kinijos tvarka, ar kokia kitokia. Tad aš pasisakyčiau, kad pakovokime dėl kitokios", – dėliojo mintis Viktorija Čmilytė- Nielsen.

Na, o jei net Kinija negali susidoroti su išdidžiais lietuviais, ką jau kalbėti apie Baltarusiją? Tad mūšis "tranzitiniame fronte" bus karštas – iki paskutinio euro Lietuvos biudžete. Man prašom spragėsių ir kokakolos!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.