Baltijos šalių premjerai pasirašė pareiškimą dėl ES klimato kaitos paketo

Premjerai pažymėjo, kad ŠESD emisijos mažinimo tikslai neturi perkelti atsakomybės naštos valstybėms narėms, susiduriančioms su didžiausiais pertvarkos iššūkiais, ir pažymėjo investicijų svarbą

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Baltijos šalių ministrai pirmininkai penktadienį vykusiame susitikime pasirašė bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos klimato kaitos paketo, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Ministrai pirmininkai pareiškė, kad naujasis klimato kaitos paketas kelia didelių iššūkių, bet kartu kuria galimybes ekonomikai ir visuomenei. Kadangi Europos Sąjungos valstybės narės ir regionai labai skiriasi, būtina ieškoti sprendimų, kurie atlieptų nacionalinius ir regioninius skirtumus, teigė premjerai.

"Baltijos šalių gyventojų įpročiai renkantis ir vairuojant automobilius, šildant gyvenamuosius namus, saugant bioįvairovę, ekosistemas ir miškus yra labai skirtingi, todėl bendradarbiavimas keičiantis gerąja patirtimi padės siekti bendrų žaliosios darbotvarkės tikslų", – sakė Šimonytė.

Pareiškime pabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į valstybių narių ekonomines ir socialines struktūras, skirtingus atspirties taškus išmetamų teršalų ir atsinaujinančių energijos šaltinių atžvilgiu, į galimybes mažinti teršalų išmetimą ir priimti darnius sprendimus, kurie leistų pasiekti klimato neutralumą iki 2050 metų.

Premjerai pažymėjo, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo tikslai neturi pažeisti principo "nieko nepalikti nuošalyje", neturi perkelti atsakomybės naštos valstybėms narėms, susiduriančioms su didžiausiais pertvarkos iššūkiais. Būtina užtikrinti transformacijai reikalingas investicijas. Apyvartinių taršos leidimų plėtra gali paliesti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, padidinti energetinį skurdą. Būtina išlaikyti jūrų transporto konkurencingumą Baltijos jūros regione, išvengti anglies dioksido nutekėjimo.

"Reikia rasti būdų, kaip sušvelninti riziką, susijusią su kainų augimu, siekiant sumažinti poveikį žmonėms ir ekonomikai. Įgyvendinant klimato kaitos tikslus ir siekiant žaliosios transformacijos, privalu energijos sistemas išlaikyti stabilias ir saugias", — teigiama pareiškime.

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 70 procentų, palyginti su 1990 m., ir iki 2050 m. užtikrinti, kad Lietuvos ekonomika taptų ne tik žiedinė, bet ir neutrali klimatui.

Tuo tarpu ilgamečiai duomenys rodo, kad išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vienam gyventojui (C02 ekvivalento tonos vienam gyventojui) nuo 2000 metų Lietuvoje didėja. Europos aplinkos agentūros duomenimis, prieš dvidešimt metų šis skaičius siekė 5,6 t vienam gyventojui, 2010-aisiais – 6,7 t, o 2017-aisiais – 7,3 tonos.

Šveicarijos kompanijos "IQAir" 2020 metais atliktas oro taršos tyrimas parodė, kad iš 40 Europos šalių, Lietuva užima 20 vietą, jos metinis taršos vidurkis siekia 11,7 μg/m³. Pagal oro grynumą mes nusileidžiame ne tik Šiaurės ar Vakarų Europos valstybėms, bet ir Latvijai, Estijai bei Rusijai.