https://lt.sputniknews.com/20220204/biologas-ivardijo-budus-kaip-kovoti-su-atsparumu-antibiotikams-21345636.html
Biologas įvardijo būdus, kaip kovoti su atsparumu antibiotikams
Biologas įvardijo būdus, kaip kovoti su atsparumu antibiotikams
Sputnik Lietuva
Molekulinis biologas tvirtina, kad atsparumas antibiotikams išnyks atsisakius nekontroliuojamo jų vartojimo 2022.02.04, Sputnik Lietuva
2022-02-04T22:00+0200
2022-02-04T22:00+0200
2022-02-04T22:00+0200
mokslas
medicina ir sveikata
antibiotikai
vaistai
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e6/02/04/21346150_0:137:3072:1865_1920x0_80_0_0_41464b0d60635b315955f3505136ec03.jpg
VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Atsparumas antibiotikams yra didėjanti visuomenės sveikatos problema. Ar yra būdų kovoti su šia grėsme, interviu radijui "Sputnik" papasakojo virusologas, molekulinis biologas, Rusijos mokslų akademijos narys korespondentas Sergejus Netesovas.Medicinos žurnale "The Lancet" paskelbtame tyrime bakterijų atsparumas antibiotikams minimas kaip viena iš pagrindinių mirties nuo infekcinių ligų priežasčių visame pasaulyje. Netesovas pažymėjo, kad mikroorganizmų atsparumo antibiotikams išsivystymas visų pirma yra susijęs su dažnu antibakterinių vaistų vartojimu ir didelėmis dozėmis.Tuo pačiu metu kai kurios bakterijos įgyja daugybinį atsparumą, tai yra, jos nustoja pasiduoti įvairių vaistų, ne tik kažkurio konkretaus vaisto poveikiui."Norint jas įveikti, išvaduoti nuo jų sergantį žmogų, reikalingi antros, trečios ir dabar jau ketvirtos kartos antibiotikai", — patikslino biologas.Pasaulyje atsparumo antibiotikams problema sprendžiama daugiausia dviem būdais. Atsisakoma nereceptinių antibakterinių vaistų vartojimo ir kuriami nauji vaistai.Jis pridūrė, kad, be antibiotikų, bakteriofagai, virusai, užkrečiantys bakterijas, gali būti veiksmingas būdas kovoti su infekcinėmis ligomis. Biologo teigimu, Rusijoje jau gaminami panašūs vaistai."Tai, pavyzdžiui, bakteriniai virusai — bakteriofagai. Jie vis dar naudojami labai ribotais kiekiais, bet dabar jie gaminami, pavyzdžiui, Ufoje, vieno iš institutų gamykloje. Atsparumas bakteriofagams atsiranda labai lėtai, todėl šią vaistų grupę reikia vystyti", — apibendrino mokslininkas.
https://lt.sputniknews.com/20220203/akademikas-atskleide-vienintele-salyga-pandemijai-pasibaigti-21337615.html
https://lt.sputniknews.com/20220125/paskelbtas-neakivaizdus-artejancios-mirties-pozymis-21161463.html
https://lt.sputniknews.com/20220129/rusijoje-isgaus-gydomuosius-baltymus-is-nuodingu-meduzu--21179394.html
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2022
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
mokslas, medicina ir sveikata, antibiotikai, vaistai
mokslas, medicina ir sveikata, antibiotikai, vaistai
Biologas įvardijo būdus, kaip kovoti su atsparumu antibiotikams
Molekulinis biologas tvirtina, kad atsparumas antibiotikams išnyks atsisakius nekontroliuojamo jų vartojimo
VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Atsparumas antibiotikams yra didėjanti visuomenės sveikatos problema. Ar yra būdų kovoti su šia grėsme,
interviu radijui "Sputnik" papasakojo virusologas, molekulinis biologas, Rusijos mokslų akademijos narys korespondentas Sergejus Netesovas.
Medicinos žurnale "The Lancet" paskelbtame tyrime bakterijų atsparumas antibiotikams minimas kaip viena iš pagrindinių mirties nuo infekcinių ligų priežasčių visame pasaulyje. Netesovas pažymėjo, kad mikroorganizmų atsparumo antibiotikams išsivystymas visų pirma yra susijęs su dažnu antibakterinių vaistų vartojimu ir didelėmis dozėmis.
"Antibiotikai — tai medžiagos, kurias pačios bakterijos gamina, siekdamos apsiginti nuo kitų bakterijų. Taigi jos (bakterijos — Sputnik) turi genus, lemiančius ir gamybą, ir atsparumą tiems patiems antibiotikams. Kai žmonija pradeda naudoti antibiotikus sau ir net didelėmis dozėmis, šio atsparumo antibiotikams genai pradeda nuolatos keliauti nuo vienos bakterijos į kitą", — aiškino Netesovas.
Tuo pačiu metu kai kurios bakterijos įgyja daugybinį atsparumą, tai yra, jos nustoja pasiduoti įvairių vaistų, ne tik kažkurio konkretaus vaisto poveikiui.
"Norint jas įveikti, išvaduoti nuo jų sergantį žmogų, reikalingi antros, trečios ir dabar jau ketvirtos kartos antibiotikai", — patikslino biologas.
Pasaulyje atsparumo antibiotikams problema sprendžiama daugiausia dviem būdais. Atsisakoma nereceptinių antibakterinių vaistų vartojimo ir kuriami nauji vaistai.
"Dabar visame pasaulyje sprendžiama, pirma, sukurti naujus antibiotikus ir, antra, atsisakyti nekontroliuojamo, nereceptinio jų vartojimo, nes vien dėl plataus antibiotikų vartojimo kiekvienu atveju atsiranda antibiotikams atsparių bakterijų padermių, kurios užklumpa žmogų. Priešingu atveju liksime neapsaugoti", — pabrėžė Netesovas.
Jis pridūrė, kad, be antibiotikų, bakteriofagai, virusai, užkrečiantys bakterijas, gali būti veiksmingas būdas kovoti su infekcinėmis ligomis. Biologo teigimu, Rusijoje jau gaminami panašūs vaistai.
"Tai, pavyzdžiui, bakteriniai virusai — bakteriofagai. Jie vis dar naudojami labai ribotais kiekiais, bet dabar jie gaminami, pavyzdžiui, Ufoje, vieno iš institutų gamykloje. Atsparumas bakteriofagams atsiranda labai lėtai, todėl šią vaistų grupę reikia vystyti", — apibendrino mokslininkas.
