Čekija NATO žlugimo sąlygą

Ekspertas teigia, kad artimiausioje ateityje aljansas nepriims į savo nares naujų šalių, vedamas savisaugos instinkto

VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. NATO nesiplės, antraip aljansas nustos egzistavęs, interviu "Parlamentní listy" sakė čekų analitikas Ianas Campbellas.

Žurnalistas prisiminė JAV duotą Vokietijos susivienijimo metu duotą pažadą, kad NATO į rytus nesiplės, ir paklausė, ar įmanoma į organizaciją prisijungti naujoms narėms. Eksperto teigimu, artimiausioje ateityje aljansas nepriims į savo nares naujų šalių, vedamas savisaugos instinkto.

"Bet aš norėčiau, kad NATO plėstųsi kiekvieną savaitę, o ne kas kelerius metus. Kodėl? Kuo daugiau ir greičiau NATO plėsis, tuo greičiau ji pateks į archyvus", — aiškino jis.

Tokiu atveju pasaulis "geriau miegos", o "aistros, melas ir veidmainystė" taps praeitimi, pridūrė jis.

2021 metų pabaigoje Rusija paskelbė sutarties su JAV ir susitarimo su NATO dėl saugumo garantijų projektus. Maskva visų pirma reikalauja iš savo Vakarų partnerių teisinių garantijų susilaikyti nuo tolesnės karinio bloko plėtros į rytus, nuo prisijungimo prie Ukrainos ir nuo bazių steigimo posovietinėse šalyse. Pasiūlymuose taip pat yra punktai dėl smogiamosios ginkluotės nedislokavimo prie Rusijos sienų ir pajėgų atitraukimo Rytų Europoje į 1997 metų sausio 26 dieną JAV ir NATO išsiuntė Maskvai raštiškus atsakymus į Rusijos pasiūlymus dėl saugumo garantijų.

Kaip pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, jau iš dokumento matyti, kad Amerikos pusė ignoravo esminius Rusijos rūpesčius. Jis priminė, kad subyrėjus Sovietų Sąjungai aljansas žadėjo neplėti savo infrastruktūros į rytus, tačiau dabar blokui priklauso Baltijos šalys, Lenkija ir Rumunija. Šalies vadovas ragino pagalvoti, prie ko gali lemti NATO plėtra. Maskva siekia išvengti situacijos eskalavimo, tam būtina užtikrinti visų suinteresuotų šalių — Rusijos, Europos Sąjungos ir Ukrainos — saugumą, pabrėžė Putinas.

Pastaraisiais mėnesiais Vašingtonas ir Briuselis kaltina Maskvą planuojant "invaziją" į Ukrainą ir stiprina savo buvimą Rytų Europoje. Maskva atmeta visas pretenzijas, pabrėždama, kad perkelia karius savo teritorijose.

Rusija taip pat primena, kad ji nedalyvauja Ukrainos vidaus konflikte ir nepažeidžia jokių susitarimų, skirtingai nei Kijevas, kuris nesilaiko Minsko susitarimų. Dokumente numatytas ugnies nutraukimas, sunkiosios ginkluotės atitraukimas nuo kontaktinės linijos ir konstitucinė reforma. Tuo tarpu Ukrainos vadovybė yra sutelkusi pusę kariuomenės personalo pasienyje su DLR ir LLR.

Kremlius ir Užsienio reikalų ministerija ne kartą pabrėžė, kad pareiškimų apie "agresiją" tikslas — padidinti užsienio kariuomenę prie Rusijos sienų. Jie taip pat paaiškino, kad pagrindinė eskalavimo priežastis — JAV ir NATO veiksmai, tokie kaip Ukrainos "pumpavimas" ginklais, taip įveliant ją į karines avantiūras.

Atsižvelgiant į tai, praėjusių metų pabaigoje Maskva Briuseliui ir Vašingtonui pateikė saugumo garantijų dokumentų projektus. Pagrindinis reikalavimas buvo NATO nesiplėtimas į rytus, tačiau jo Vakarų partneriai nepaisė.