Biurokratijos "triumfas": ES pablogino savo padėtį atidėjusi "Nord Stream-2"

Dujotiekio techninis sertifikavimas sėkmingai baigtas, tik vienas menkas niuansas trikdo – "Nord Stream-2" taip ir nebuvo pradėtas eksploatuoti

2021 m. rugsėjį ir gruodį dujotiekio "Nord Stream-2" B ir A linijos (būtent tokia tvarka) gavo Štralzundo kalnakasybos administracijos techninį leidimą eksploatuoti. Visiškai laikantis visų reikalavimų, buvo patikrinta dujotiekių linijinės dalies techninė būklė, antžeminė infrastruktūra, vamzdžiai pripildyti gamtinėmis dujomis po 147 mln. kubinių metrų kiekvienoje linijoje – jokių pretenzijų iš reguliavimo institucijos nėra, viskas visiškai atitinka projektą ir standartus.

Dujotiekio techninis sertifikavimas sėkmingai baigtas, tik vienas menkas niuansas trikdo – "Nord Stream-2" nebuvo pradėtas eksploatuoti. Trečiasis ES energetikos paketas – ataka prieš pirmaujančias dujų bendroves Europoje. Techninės problemos visiškai išspręstos, liko tik grynai teisinių problemų "paketas". Vokietijos dujų perdavimo sektoriaus valstybinė reguliuotoja Federalinė tinklų agentūra veikia remdamasi Vokietijos energetikos įstatymu, leidžiančiu eksploatuoti dujotiekius tik toms įmonėms, kurios turi vieną iš trijų Trečiojo energetikos paketo dujų direktyvoje numatytų statusų.

Pagrindinis šių statusų įvedimo tikslas yra žinomas: pagal Europos Komisijos planą visos Europos vertikaliai integruotos įmonės turėtų būti reformuojamos, siekiant atskirti konkurencinę veiklą nuo natūralios monopolijos. Taip, taip, tai tipiška europietiška biurokratinė naujienų kalba, bet ją išversti į žmogišką nėra taip sunku. Jeigu Europos įmonė pati savo reikmėms nutiesė magistralinį dujotiekį, pati gamina (arba importuoja) gamtines dujas ir pati jas parduoda, Europos Komisija jai priskiria "vertikaliai integruotos dujų įmonės" etiketę.

Šios bendrovės nutiestas magistralinis dujotiekis yra įtrauktas į "natūralią monopolinę" veiklos sferą, tačiau dujų gamyba (importas) ir prekyba jomis Europos pareigūnams jau yra "konkurencinė" veikla. Dabar Europos Sąjungoje draudžiama užsiimti tiek natūralia monopoline, tiek konkurencine veikla. Kodėl? Teisingas atsakymas paprastas – todėl.

Dešimtmečius įvairių Europos šalių dujų bendrovės nutiesė šimtus tūkstančių kilometrų dujotiekių, ieško ir plėtoja telkinius, kuria ir plečia skirstomąjį tinklą. Bet 2009 metais atėjo eurokomisaras (nejuokauju – kaip tik taip skamba Europos Komisijos narių, atsakingų už vieną ar kitą ūkio sektorių, pareigybių pavadinimas) ir, pasitaisęs ant galvos nematomą Budionovką, 2009 m. trūktelėjo pistoleto gaiduką: "Ar norite toliau tvarkyti savo nutiestus dujotiekius? Tuomet nedrįskite išgauti (importuoti) dujas ir jomis prekiauti! Norite toliau išgauti (importuoti) dujas ir jomis prekiauti? Tada parduokite dujotiekį dėdei! Tylėt ir vykdyt! Marš!"

Jei kam patinka pasakojimai apie "laisvąją demokratinės Europos rinką", nuolat klausykite, kas jai prieštarauja.

Atskyrimo subtilybės

Kadangi eurokomisarų dispozicijoje Budionovka ir revolveris liko išskirtinai virtualūs, energetikos įmonių vadovams pavyko į įvykius įnešti šiek tiek sveiko proto. Pradinis formuluotės nelankstumas buvo pakoreguotas, todėl buvo trys atskyrimo formos: Nuosavybės atskyrimo operatorius (angl. "Owndership Unbundling", OU): dujas gaminanti (importuojanti) įmonė perleidžia kontrolinį akcijų paketą trečiųjų šalių juridiniams asmenims; Nepriklausomas sistemos operatorius (angl. "Independent System Operator, ISO"): vertikalios integracijos įmonė išlaiko nuosavybės teisę į savo dujotiekius, bet perduoda jų eksploatacinį valdymą nepriklausomoms eksploatuojančioms įmonėms; Nepriklausomas perdavimo operatorius (angl. "Independent Transmission Operator", ITO): vertikaliai integruotos įmonės išlaiko savo dujotiekių nuosavybę ir eksploatavimo kontrolę, tačiau jas griežtai kontroliuoja vyriausybės reguliavimo institucijos ir ENTSO-G, Europos dujų perdavimo operatorių tinklas.

2019 m. birželio 11 d. Šveicarijos įmonė "Nord Sream 2 AG", kuri buvo atsakinga už "Nord Stream-2" statybą, yra šio projekto savininkė ir buvo sukurta specialiai valdyti savo veiklą, kreipėsi į Vokietijos federalinę tinklų agentūrą dėl nepriklausomo sistemos operatoriaus ISO sertifikato. Visiškai logiškas sprendimas, nes vienintelė "Nord Stream 2 AG" akcininkė yra "Gazprom". Žinoma, "Gazprom" niekada neketino parduoti "Nord Stream2" trečiosioms šalims, o ITO statusas leidžia išlaikyti dujotiekio, kuris šiuo atveju veiks be jokių apribojimų, kontrolę visu projektiniu pajėgumu.

Kalbame apie pačią taisyklę, kad vienas tiekėjas neturi teisės rezervuoti daugiau nei 50 procentų dujotiekio tranzitinio pajėgumo – Europos Komisijos vertinimu, tai didina konkurencijos lygį. Kuo daugiau alternatyvių tiekėjų gaus prieigą prie dujotiekio, tuo aktyviau tiekėjai kovos dėl pardavimo rinkos, o tai neabejotinai lems kainų lygio kritimą beveik iki nulio.

Puiki teorija, kuri niekada nebuvo įrodyta praktikoje: nuo Trečiojo energetikos paketo dujų direktyvos įvedimo visose ES šalyse dujų kainos galutiniams vartotojams nuolat augo. Tačiau tai – Europos Komisijos ir ES šalių problemos, jų savanoriškas pasirinkimas, kurio rezultatais dabar gali džiaugtis.

Europos bekompromisė kova su sveiku protu

2019 m. rugsėjo 8 d. Vokietijos federalinė tinklo agentūra savo tinklalapyje paskelbė, kad, išnagrinėjusi "Nord Stream 2 AG" pateiktus dokumentus, yra patenkinta jų išsamumu ir tęsia Šveicarijos įmonės, kaip nepriklausomos ITO, sertifikavimo procedūrą. Šios procedūros tvarka yra kruopščiai reglamentuojama visais lygiais. FSA turi iki keturių mėnesių terminą parengti sprendimo projektą, tačiau tik projektą – kol jis taps galutiniu sprendimu, Ekonomikos ir energetikos ministerija turėjo pateikti savo vertinimą, ar "Nord Stream-2" nekelia grėsmės ir rizikos Vokietijai dujų tiekimo atžvilgiu.

Šio įvertinimo terminas yra iki dviejų mėnesių, tai yra, vien Vokietijoje sertifikavimo procedūra galėtų užtrukti šešis mėnesius. Tačiau tai dar ne viskas: kadangi "Nord Stream-2" sausumos plėtiniai yra nutiesti ne tik Vokietijos, bet ir Čekijos, Prancūzijos bei Austrijos teritorijoje, Europos Komisija taip pat turėtų pateikti savo vertinimą, ar projektas nekelia rizikos ir grėsmės dujų tiekimui į Europos Sąjungą.

Europos Komisija savo nuomonei parengti turi du mėnesius, tačiau EK nusprendus, kad neturi pakankamai informacijos, gali jos papildomai pareikalauti – tokiu atveju terminas gali būti pratęstas dar dviem mėnesiais. Taigi, bendra visų biurokratinių "Nord Stream 2 AG" kaip ITO sertifikavimo procedūrų trukmė gali trukti iki dešimties mėnesių. Tuo pačiu metu tiek FSA, tiek Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministerija, tiek Europos Komisija turėjo teisę dirbti daug dinamiškiau – juk visi terminai turi klastingą žodį "prieš tai".

FSA – iki keturių mėnesių, ministerija – iki dviejų mėnesių, Europos Komisija – iki dviejų mėnesių ir be jokių papildomos informacijos prašymų.

Priminsiu, kad "Nord Stream-2" linija B buvo visiškai paruošta eksploatacijai dar 2021 metų rugsėjį, tai yra, kaip tik tuo metu, kai dujų kainos Europos taškuose pradėjo kilti aukštyn. Atrodytų, buvo itin tikslinga sustabdyti šį pakilimą: visos trys instancijos savo darbus galėjo baigti per savaitę ar dvi, prieš tai susitarusios su "Gazprom", kad ši pradės pildyti jos kontroliuojamas požemines dujų saugyklas ES, toliau įsikišus naujų apimčių momentinėje prekyboje.

Bet nieko panašaus neįvyko, FSA dirbo pagal lėčiausią variantą. Todėl galima neabejotinai konstatuoti, jog tai, kad per pastaruosius metus dujų kaina Europos rinkoje išaugo penkis kartus, yra ne "Gazprom" kaltė, o dėl pačių biurokratinių procedūrų, kurių taisyklių laikosi ir Europos Komisija, ir Vokietijos institucijos.

Šildymo sezonas, per kurį ateities sandoriuose 1 000 USD už 1 000 kubinių metrų dujų tapo pažįstamu dalyku, yra atkaklios ir sėkmingos kovos tarp Europos biurokratijos ir sveiko proto rezultatas. Tačiau praėjo šiek tiek daugiau nei pusantro mėnesio nuo to laiko, kai FSA pradėjo savo dalį "Nord Stream 2 AG" sertifikavimo srityje, ir įvyko tikra sensacija, kuri, stebėtinai, dar nebuvo įvertinta.

2021 m. spalio 26 d. Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministerijos svetainėje pasirodė toks pranešimas: "Federalinė Ekonomikos ir energetikos ministerija baigė tiekimo saugumo analizę "Nord Stream-2" sertifikavimo procese. Federalinė Ekonomikos ir energetikos ministerija daro išvadą, kad sertifikato išdavimas nekelia grėsmės saugumui Vokietijos Federacinės Respublikos ir Europos Sąjungos dujų tiekimui".

Nelaukiant FSA sprendimo projekto, ne du mėnesius, o pasitelkus trumpą žodelį "iki" visu pajėgumu. Ir, be to, nelaukiant oficialos tuometinės Angelos Merkel vyriausybės įgaliojimų pabaigos ir Olafo Šolco vyriausybės priesaikos. Šio sprendimo motyvai ir jo sukeltos pasekmės turėtų būti aptarti atskirai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.