Artėja lemiamos dienos. Ką Putinas aiškino Makronui beveik šešias valandas

Vladimiro Putino ir Emanuelio Makrono pokalbis prasidėjo pirmadienį ir baigėsi antradienį

VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Įpusėjus rinkimų kampanijai, Paryžius imasi Europos galiūno vaidmens ir žada "istorinį Ukrainos krizės sprendimą". Kai kurie pasiūlymai Kremliuje išties buvo įvertinti kaip "visai įmanomi". Lygiagrečiai, nenorėdamas likti diplomatinio susitarimo nuošalyje, Olafas Šolcas Vašingtone susitiko su Džo Baidenu. Netrukus Maskvoje laukiamas ir Vokietijos kancleris. Rašo RIA Novosti autorės Ksenija Melnikova ir Tatjana Mišina.

Šešios valandos derybų

Vizito Maskvoje išvakarėse Emanuelis Makronas interviu žurnalui "Journal du Dimanche" kalbėjo apie padėties aplink Ukrainą pablogėjimo priežastis. Viena iš jų — Rusijos ir NATO viršūnių susitikimo atsisakymas. Prezidentas pažymėjo, kad tik asmeninis susitikimas padėtų išvengti karinio susirėmimo, nes Rusijos tikslas yra "ne Ukraina, o taisyklių išsiaiškinimas".

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas atvykęs į Didžiuosius Kremliaus rūmus

© REUTERS / POOL / Thibault Camus

Makronas jau anksčiau siūlė pertvarkyti Europos saugumo sistemą, kad į ją būtų įtraukta Maskva. Bet neatsakyta. Šį kartą Prancūzijos vadovas vėl pažymėjo, kad neįmanoma normalizuoti tarptautinės padėties be dialogo su Rusija. "Turime apsaugoti savo brolius europiečius, pasiūlydami naują pusiausvyrą, kuri leistų mums išlaikyti taiką ir suverenitetą. Tai turi būti daroma su pagarba Rusijai ir suprantant šiuolaikines šios didžios tautos ir didžios šalies traumas", — pabrėžė jis.

Makronas į Maskvą atvyko po penktos valandos vakaro, pavėlavęs 40 minučių. Jo lėktuvas pusvalandį stovėjo ant Vnukovo kilimo ir tūpimo tako. Kelis kartus lėktuve kas nors lipo aukštyn ir žemyn, tačiau pats garbus svečias neišėjo. Dar prieš skrydį jis kalbėjosi telefonu su Džo Baidenu, patvirtindamas savo paramą Ukrainos suverenitetui.

Žurnalistai Didžiųjų Kremliaus rūmų spaudos centre per Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą

© REUTERS / POOL / Thibault Camus

"Brangus Emanueli, labai džiaugiuosi tave matydamas", — jau Kremliuje jį pasveikino Vladimiras Putinas. Prezidentai apsikeitė keliomis frazėmis anglų ir prancūzų kalbomis. Makronas taip pat kreipėsi į Putiną "tu" ir vardu. Prezidentus skyrė didžiulis stalas, prie kurio dabar laukiami visi Kremliaus svečiai. Po protokolo šalių lyderiai darbo pietų. Spauda pasirodė arčiau vidurnakčio.

"Pakentėk, mano gražuole"

Beveik šešias valandas trukusios derybos akivaizdžiai nebuvo lengvos. Įžanginėje kalboje Putinas pabrėžė reikalavimus dėl NATO garantijų ir tik kaip antraeilį dalyką įvertino situaciją kaimyninėje šalyje. Supratęs, kad kita Prancūzijos prezidento stotelė — Ukrainos sostinė, jis išvardijo pretenzijas dabartinei Kijevo vadovybei: prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, Rusijos gyventojų diskriminacija, politinių varžovų persekiojimas. Ir net šiek tiek pasišaipė iš tėvynėje išdavyste įtariamo Petro Porošenkos — pasiūlė jam prieglobstį, kaip kadaise jo pirmtakui Viktorui Janukovičiui.

Tačiau absoliučiai be ironijos šešėlio kelis kartus padėkojo kolegai prancūzui už apsilankymą, paskirtą laiką ir norą išspręsti krizę. Tai yra kilni misija, pabrėžė Putinas. Kai kurie pasiūlymai "visiškai įmanomi, kad jie taptų pagrindu tolesniems žingsniams Ukrainos atžvilgiu". Išsamiau apie juos bus kalbama artimiausiomis dienomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spaudos konferencijoje po derybų su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu Kremliuje

© Sputnik / Сергей Гунеев

/

Pereiti į medijų banką

Tačiau Putinas vis priminė pagrindinį dalyką: NATO neplėtimas yra gyvybiškai svarbus Rusijai klausimas. Jei Ukraina prisijungs prie aljanso ir bandys užimti Krymą karinėmis priemonėmis, Europos šalys automatiškai bus įtrauktos į konfliktą — prieš savo valią. "Jūs net neturėsite laiko mirktelėti. Ponas Prezidentas, žinoma, to nenori, ir aš nenoriu", — perspėjo Putinas. Tokiame kare laimėtojų tikrai nebus.

Rusijos vadovas vis dar laukia atsakymo į garantijų reikalavimą. Maskvos pasiūlymuose "nėra nė vieno punkto, kurio nebūtų galima įgyvendinti". Negana to, atidėlioti atsakymo neįmanoma: "30 metų bandome įtikinti, kad nevalia daryti vieno, antro, trečio — bet sulaukiam tik visiško mūsų susirūpinimo, reikalavimų, pasiūlymų nepaisymo".

Makronas taip pat pakartojo savo mintį: Europos ir Rusijos pozicijos labai skiriasi, tačiau derėtis ir kurti naują saugumo ir stabilumo tvarką žemyne ​​būtina. O alternatyvos Minsko susitarimams nėra. Abu prezidentai tam visiškai pritarė. Kaip sakė Putinas: "Patinka ar nepatinka, pakentėk, mano gražuole. Reikia laikytis!"

Makrono interesai

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Prancūzija pasisako už dialogą su Rusija. Be to, pasikeitus valdžiai Vokietijoje, Paryžius siekia tapti Maskvos ir Vakarų saugumo derybų lyderiu, o Makronas — padidinti savo galimybes artėjančiuose rinkimuose.

Lenktynės įsibėgėja, konkurencija tarp pagrindinių kandidatų įkaista iki ribos. Nors Makronas antrai kadencijai oficialiai dar nesisiūlo, visuomenės apklausų duomenimis, jis pirmauja. Tačiau nepatenkintų jo vidaus politika yra nemažai: labiausiai prancūzai kritikuoja pensijų reformą ir koronaviruso draudimus. Taigi, sėkmė užsienio politikoje būtų labai naudinga.

Iš Makrono varžovų geriausiai sekasi respublikonų kandidatei Valerie Pekress — 16,5 proc. Dešinysis Ericas Zemmouras, kurio rinkimų kampanija taip greitai prasidėjo, o paskui įstrigo, pasivijo Marine Le Pen, jie turi po 14 proc. Beje, ji palaikė Maskvą situacijoje su Ukraina, kaltindama Briuselį kėsinimusi į Rusijos įtakos sferą ir įtampos provokavimu.

Kurgi Šolcas

Netrukus Vokietijos kancleris skris į Maskvą. Jo laukia didelis diplomatinis maratonas: derybos JAV ir Rusijoje, vėliau susitikimas su Prancūzijos ir Lenkijos vadovais Berlyne, derybos su Lietuvos prezidentu, Estijos ir Latvijos premjerais.

Pastaruoju metu Olafas Šolcas buvo smarkiai kritikuojamas ES, Vašingtone ir pačioje Vokietijoje. Žurnalistai domėjosi, ką veikia Vokietijos vyriausybės vadovas, kol Makronas nuolat skambina Putinui. Buvo net komiška grotažymė WoIstScholz ("Kur yra Šolcas?").

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas spaudos konferencijoje po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje

© Sputnik / Алексей Витвицкий

/

Pereiti į medijų banką

Šiuo metu jis lankosi Vašingtone. Daugiausia dėmesio skiriama bendravimo su Maskva perspektyvoms ir Ukrainos krizei. Berlynas baiminasi Vašingtono, kaip nepatikimo sąjungininko, pasitikėjimo ir pozicijų tarptautinėje arenoje praradimo. "Tai pavėluota kelionė", — piktinosi opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Friedrichas Merzas.

Iš tiesų, Šolcas išvyko į Vašingtoną praėjus dviem mėnesiams po atėjimo į valdžią. Jo pirmtakė Angela Merkel 2005 metais per tą laiką spėjo aplankyti ir JAV, ir Rusiją. O Gerhardas Schroederis po dviejų su puse savaitės atskrido į Baltuosius rūmus.

Kancleris kritikuojamas ir dėl pozicijos Ukrainos krizėje. Kalbėdamas apie galimas antirusiškas sankcijas jis vengia minėti dujotiekį "Nord Stream-2". Jis tik atsargiai pažymi, kad "niekas nėra atmetama". Net ir Maskvai tradiciškai draugiškų socialdemokratų gretose periodiškai pasigirsta "vanagų" balsai, raginantys grasinti uždaryti NS-2 ar diskutuoti, kaip kitaip padėti Ukrainai.

Be to, Berlynas kategoriškai nusiteikęs prieš mirtinų ginklų tiekimą Kijevui. Dauguma vokiečių, anot sociologų, palaiko tokį valdžios sprendimą. Beje, tą patį daro ir Prancūzija: per aštuonerius konflikto Donbase metus Ukrainos valdžia iš Paryžiaus gavo tik nekarinius sraigtasparnius ir šiek tiek radiolokacinės įrangos.

Kai atsirado "Normandijos formatas", Berlynas prisiėmė lyderio iš Vakarų vaidmenį. Tada valdžioje buvo Angela Merkel. Prancūzija sekė Vokietiją. Paryžius dabar perėmė lyderio poziciją.