Baidenas pagrasino "padaryti galą" "Nord Stream-2"

Taip pat jis pabrėžė, kad diplomatiją laiko geriausiu būdu esamai įtampai tarp Rusijos ir Vakarų šalių aplink Ukrainą išspręsti

VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. JAV prezidentas Džo Baidenas po derybų su Vokietijos kancleriu Olafu Šolcu pagrasino "padaryti galą" dujotiekiui "Nord Stream-2", jei hipotetiškai paaštrėtų padėtis aplink Ukrainą. Praneša RIA Novosti.

"Jei Rusija įsiverš, jei jos tankai vėl kirs Ukrainos sieną, tada "Nord Stream-2" nebus, padarysime tam galą", — per spaudos konferenciją sakė jis.

Į žurnalisto klausimą, kaip tiksliai Baltųjų rūmų vadovas ketina tai pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad būsimą dujotiekio likimą lemia ne JAV, o Vokietija, jis atsakė: "Pažadu jums, kad mums pavyks tai padaryti".

Baidenas taip pat tvirtino, kad tiekimo sutrikimų atveju Jungtinės Valstijos galės kompensuoti Europai didelę rusiškų dujų dalį.

Tuo pat metu Baltųjų rūmų vadovas pabrėžė, kad diplomatiją laiko geriausiu būdu esamai įtampai tarp Rusijos ir Vakarų šalių aplink Ukrainą išspręsti.

Šolcas savo ruožtu pagrasino Rusijai griežtomis ir plačiomis sankcijomis. "Akivaizdu, kad esame gerai pasiruošę. Tai bus didelio masto priemonės... Ir mes imsimės šių žingsnių, visų būtinų žingsnių. Galite būti ramūs, nebus jokių priemonių, dėl kurių mes reaguotume skirtingais būdais. Veiksime vieningai ir kartu", — sakė jis.

Pastaruoju metu Vakarai ir Kijevas skelbia apie tariamų Rusijos "agresyvių veiksmų" suaktyvėjimą prie Ukrainos sienų. Maskva neigia tokius kaltinimus, sakydama, kad niekam nekelia grėsmės ir nesiruošia nieko pulti, be to, pasak Kremliaus, NATO naudoja nepagrįstus kaltinimus Rusijos atžvilgiu, kad sutelktų kuo daugiau karinių pajėgų prie Rusijos sienų.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos ir Vakarų santykiai tapo dar labiau įtempti. Vašingtonas ir Briuselis kaltina Maskvą pasiruošimu "invazijai" į Ukrainą ir, atsižvelgdami į tai, stiprina savo buvimą Rytų Europoje.

Rusija atmeta visus kaltinimus ir primena, kad Kijevas nesilaiko Minsko susitarimų: Ukrainos valdžia sutelkė pusę kariuomenės personalo prie kontaktinės linijos ir šaudo į sukilėlius iš draudžiamų ginklų.

Kremlius ir Užsienio reikalų ministerija ne kartą pažymėjo, kad pareiškimų apie "agresiją" istorijų tikslas — padidinti užsienio karių grupuotę prie Rusijos sienų. Ten taip šalis teigia, kad pagrindinė eskalavimo priežastis — JAV ir NATO veiksmai, tokie kaip Ukrainos "pumpavimas" ginklais, taip įveliant ją į karines avantiūras.

"Nord Stream-2" yra naujas eksportinis dujotiekis iš Rusijos į Europą, kurio pajėgumas siekia 55 mlrd. kubinių metrų per metus. Dujotiekio "Nord Stream-2" projektą sertifikuoja Vokietijos reguliavimo institucija. Šis procesas pristabdytas, kol bus gauti reikalingi dokumentai. Kai ši reguliavimo institucija pateiks sprendimo projektą, bus reikalinga Europos Komisijos nuomonė. Formuodama savo nuomonę, EK ketina konsultuotis su Ukraina.

Europos šalių valdžia ne kartą kaltino Rusiją energetikos krizės provokavimu. Vladimiras Putinas šiuos teiginius laiko nepagrįstais. Jis priminė, kad siūlė Briuseliui palikti galioti ilgalaikes žaliavų tiekimo sutartis, tačiau Europos Komisija primygtinai reikalavo rinkos kainodaros, dėl kurios galiausiai kilo krizė.

Kaip aiškino Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas, Europos Komisija vykdė apgalvotą politiką nuo ilgalaikių sutarčių pereiti prie neatidėliotinų sutarčių, tačiau tokioje situacijoje tiekimas vyksta ten, kur kainos yra didesnės, ir net neužtikrina vidutinės trukmės nuspėjamumo. Rusija pareiškė esanti pasirengusi didinti kuro gamybą, tačiau "Gazprom" reikia ilgesnių sutarčių, nes antraip iš bendrovės reikės didelių investicijų.