https://lt.sputniknews.com/20220210/armonaite-ivardijo-kaip-lietuva-turi-sugrizti-i-kinijos-muitines-sistema-21483420.html
Armonaitė įvardijo, kaip Lietuva turi sugrįžti į Kinijos muitinės sistemą
Armonaitė įvardijo, kaip Lietuva turi sugrįžti į Kinijos muitinės sistemą
Sputnik Lietuva
VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kaip Lietuva turėtų sugrįžti į Kinijos muitinės sistemą. 2022.02.10, Sputnik Lietuva
2022-02-10T16:52+0200
2022-02-10T16:52+0200
2022-02-10T20:15+0200
ekonomika
politika
kinija
aušrinė armonaitė
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e4/0c/0b/13936342_0:118:2048:1270_1920x0_80_0_0_5b756c5b1ac68c99e49eac96bb6708e6.jpg
VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kaip Lietuva turėtų sugrįžti į Kinijos muitinės sistemą.Ji pripažįsta, kad be Europos Sąjungos (ES) pagalbos tai padaryti bus sunku. Pasak jos, ministerija dar neturi visos informacijos, kokių nuostolių Lietuvos įmonės patyrė dėl neoficialių Kinijos ekonominių sankcijų. "Pilnos informacijos neturime. Pačios įmonės dažnai nenori deklaruoti savo nuostolių, apie tai kalbėti viešai, ne visos yra pateikusios tokius duomenis", – sakė Armonaitė. Savo ruožtu Socialdemokratų frakcijos vadovas Gintautas Paluckas piktinosi, kad nepateikiama jokia analizė, kokią įtaką Lietuvai turi sustojusi prekyba su Kinija. Armonaitės teigimu, Lietuva iki šiol aktyviai nesidomėjo Pietryčių Azijos, Australijos, Indijos rinkomis. Ji pabrėžia, kad Japonija yra "mūsų pačių neišnaudotas potencialas", o investicijos iš Singapūro Lietuvoje 2021 metų trečiąjį ketvirtį tesiekė 25 mln. eurų.Lietuvos ir Pekino santykiai smarkiai pablogėjo Vilniuje atsiradus oficialiai Taivano atstovybei, nepaisant išankstinių kategoriškų KLR protestų. Vėliau Kinija vienašališkai nuleido diplomatinių santykių su Lietuva lygį iki laikinojo reikalų patikėtinio, o vėliau — iki diplomatinės atstovybės statuso.JAV taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, kad Kinijos muitinė neįsileidžia lietuviškų prekių ar prekių su lietuviškais komponentais, taip pat atmeta paraiškas dėl importo iš Lietuvos. Sausio pabaigoje Europos Komisija pradėjo nagrinėjimą Pasaulio prekybos organizacijoje dėl prekių tiekimo iš Lietuvos į Kiniją apribojimų.
https://lt.sputniknews.com/20220210/kinija-sustabde-jautienos-importa-islietuvos-21463196.html
https://lt.sputniknews.com/20220209/po-skandalo-su-kinija-landsbergis-nauju-galimybiu-verslui-iesko-australijoje-21437450.html
kinija
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2022
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
ekonomika, politika, kinija, aušrinė armonaitė
ekonomika, politika, kinija, aušrinė armonaitė
VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė
pareiškė, kaip Lietuva turėtų sugrįžti į Kinijos muitinės sistemą.
Ji pripažįsta, kad be Europos Sąjungos (ES) pagalbos tai padaryti bus sunku.
"Lietuva turi sugrįžti į Kinijos muitinės sistemą <...>. Ir be ES, kuri turi bendrą prekybos politiką ir veikiančią bendrą rinką, vieniems mums gali būti sunku. Čia turi būti europinis veikimas ir diplomatiniais kanalais jis vyksta", – pareiškė ministrė.
Pasak jos, ministerija dar neturi visos informacijos, kokių nuostolių Lietuvos įmonės patyrė dėl neoficialių Kinijos ekonominių sankcijų.
"Pilnos informacijos neturime. Pačios įmonės dažnai nenori deklaruoti savo nuostolių, apie tai kalbėti viešai, ne visos yra pateikusios tokius duomenis", – sakė Armonaitė.
Savo ruožtu Socialdemokratų frakcijos vadovas Gintautas Paluckas piktinosi, kad nepateikiama jokia analizė, kokią įtaką Lietuvai turi sustojusi prekyba su Kinija.
Armonaitės teigimu, Lietuva iki šiol aktyviai nesidomėjo Pietryčių Azijos, Australijos, Indijos rinkomis. Ji pabrėžia, kad Japonija yra "mūsų pačių neišnaudotas potencialas", o investicijos iš Singapūro Lietuvoje 2021 metų trečiąjį ketvirtį tesiekė 25 mln. eurų.
Lietuvos ir Pekino santykiai smarkiai pablogėjo Vilniuje atsiradus oficialiai Taivano atstovybei, nepaisant išankstinių kategoriškų KLR protestų. Vėliau Kinija vienašališkai nuleido diplomatinių santykių su Lietuva lygį iki laikinojo reikalų patikėtinio, o vėliau — iki diplomatinės atstovybės statuso.
JAV taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, kad Kinijos muitinė neįsileidžia lietuviškų prekių ar prekių su lietuviškais komponentais, taip pat atmeta paraiškas dėl importo iš Lietuvos. Sausio pabaigoje Europos Komisija pradėjo nagrinėjimą Pasaulio prekybos organizacijoje dėl prekių tiekimo iš Lietuvos į Kiniją apribojimų.
