Sinoptikai papasakojo, kaip dėl klimato kaitos pasikeitė metų laikai Lietuvoje

VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Dėl klimato kaitos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje sušilo 1,2 laipsnio, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Vidutinė metinė oro temperatūra pagal 1991–2020 metų laikotarpiu standartinę klimato normą siekė 7,4 laipsnio šilumos, o pagal 1961–1990 metų normą 6,2 laipsnio šilumos.

Pažymima, jog dabartinėmis klimato sąlygomis vidutinė metų oro temperatūra tapo 1,2 °C aukštesnė nei anksčiau buvusio klimato sąlygomis.

Pailgėjo meteorologinė vasara

Taip pat nustatyta, kad meteorologinio pavasario sezono trukmė išaugo 3 dienomis, o vasaros – 13 dienų. Tuo tarpu žiemos sezonas sutrumpėjo 16 dienų, o rudens sezono trukmė nepasikeitė.

Iš visų mėnesių labiausiai Lietuvoje sušilo žiemos mėnesiai, ypač sausis ir vasaris. Mažiausi pokyčiai fiksuoti spalio, gegužės, birželio ir lapkričio mėn.

Taip pat buvo suskaičiuota, kad vidutinis metinis labai šaltų dienų skaičius sumažėjo nuo 16 iki 10 dienų. Daugiausiai tokių dienų vidutiniškai nustatyta Rytų, Šiaurės Rytų, Pietryčių Lietuvoje, o mažiausiai – Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje.

Tuo tarpu vidutinis metinis vasariškai karštų dienų skaičius išaugo nuo 21 iki 31 d. Daugiausiai tokių dienų vidutiniškai būna Pietų ir Pietryčių Lietuvoje, o mažiausiai – pajūryje, Žemaičių aukštumoje.

Išaugo kritulių kiekis

Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje išaugo 3 procentais: nuo 675 mm iki 695 mm.

Atskiruose Lietuvos regionuose kritulių pokyčiai nevienodi. Metinis kritulių kiekis labiausiai padidėjo Pietų ir Vidurio Lietuvos dalyje, o nežymiai sumažėjo – Vakarų ir Pietvakarių Lietuvos dalyje.

Iš visų metų mėnesių tik birželį ir gruodį kritulių kiekis nepasikeitė, tačiau sumažėjo balandį, rugsėjį ir spalį, o likusiais mėnesiais išaugo. Daugiausiai kritulių kiekis išaugo sausio ir vasario mėnesiais.

Vidutinis metinis dienų su krituliais skaičius, Lietuvoje sumažėjo nuo 180 iki 172 dienų. Dabartinėmis klimato sąlygomis daugiausiai tokių dienų būna Raseiniuose, Telšiuose ir Utenoje (178–185 dienos), o mažiausiai – Dotnuvoje ir Kybartuose (158 ir 165 dienos).

Pailgėjo Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė metinė Saulės spindėjimo trukmė išaugo 7 procentais arba 132 valandomis: nuo 1782 iki 1914 val.

Mažiausiai saulėtas kraštas abiem laikotarpiais – Rytų Lietuva. Tuo tarpu, pati saulėčiausia Lietuvos vietovė – Nida, kurioje per metus vidutiniškai net 2074 val. šviečia Saulė. Su tokia reikšme Nida prilygsta netgi kai kurioms vietovėms Pietų Europoje.

Nustatyta, kad iš visų mėnesių didžiausias teigiamas Saulės spindėjimo trukmės pokytis užfiksuotas pavasarį – kovą ir balandį (14 ir 19 %). Neigiami pokyčiai buvo nustatyti vasarį ir lapkritį (-4 ir -7 %), o didesnių pokyčių nebuvo – birželio ir gruodžio mėnesiais.

Atskiruose Lietuvos regionuose Saulės spindėjimo trukmės pokyčiai taip pat buvo nevienodi. Pavyzdžiui, Klaipėdoje ir Nidoje trukmė išaugo daugiausiai, atitinkamai 10 ir 12 % (kur ir anksčiau ji buvo pati didžiausia), o mažiausiai – Šiauliuose (3 %).

Vėjas šiek tiek sulėtėjo

Vidutinis metinis vėjo greitis Lietuvoje sumažėjo 0,6 m/s: nuo 3,7 m/s iki 3,1 m/s.

Didžiausiu vėjo greičiu pasižymi pajūris ir vakarinė Lietuvos dalis (Klaipėda, Šilutė, Nida, 3,7 – 4,1 m/s).

Nustatyta, kad vidutinis vėjo greitis visais mėnesiais ir sezonais sumažėjo. Iš visų mėnesių labiausiai vėjo greitis sumažėjo rugsėjo–sausio mėn. (vidutiniškai po 0,7 m/s). Mažiausi pokyčiai fiksuoti balandžio, birželio–rugpjūčio mėn. (0,3 m/s).

Atskiruose Lietuvos regionuose vėjo greičio pokyčiai nevienodi. Didžiausias vidutinio metinio vėjo greičio sumažėjimas nustatytas Nidoje (2 m/s), o mažiausias – Telšiuose, Raseiniuose ir Kybartuose (0,1 m/s).