Pinigai - pro šalį. Parduotuvės ir prekybos centrai lieka praeityje

Daiktų internetu pagrįsta išmanioji parduotuvė nebėra fantazija. Ši koncepcija jau išbandoma Rusijoje. RIA Novosti korespondentas kartu su ekspertais aiškinosi technologijos pliusus ir minusus, jos perspektyvas. Apie tai RIA Novosti medžiagoje rašė autorius Kirilas Karimovas.

Be kasų

Visiškos savitarnos parduotuvės technologinė bazė buvo paruošta praėjusio dešimtmečio viduryje: miniatiūrinės didelės raiškos kameros, nebrangūs skaitytuvai, neuroniniai tinklai momentiniam duomenų apdorojimui, daiktų internetas (internet of things, arba IoT) kuri visa tai vienija.

2018 metais amerikiečių IT milžinė "Amazon" atidarė prekybos tašką Sietle – nedidelį su ribotu asortimentu. Pirkėjas su išmaniuoju telefonu nuskanuoja QR kodą per skaitytuvą. Ant lubų —daugybė kamerų, o lentynose - svorio jutikliai. Sistema pati nustato, kokias prekes paėmė lankytojas, virtualus krepšelis pildomas automatiškai. Jei prekė grąžinama į savo vietą, programa ją ištrins. Pinigai nurašomi prie išėjimo – iš su sąskaita susietos kortelės.

Dabar JAV yra daugiau nei 20 parduotuvių be kasininkų, sistema išmoko vienu metu sekti kelis šimtus klientų. Tiesa, net Džefo Bezoso kelių milijardų dolerių korporacija susidūrė su problemomis. Pavyzdžiui, kai kuriose valstijose dėl vietinių teisės aktų vis tiek reikėjo įrengti įprastą kasą su pardavėju, kad nebūtų diskriminuojami vartotojai, turintys tik grynųjų ar atėję be išmaniojo telefono. Na ir kito personalo užtenka – konsultantų, apsaugos darbuotojų.

"Viena iš pagrindinių užduočių dirbtiniam intelektui tokiu formatu – užtikrinti saugumą. Ir tai tenka irgi kameroms. Pavyzdžiui, neuroninis tinklas atseka, kiek pirkėjas paėmė prekių ir palygina duomenis su krepšeliu ir čekiu. Kitas variantas — nuskaityti transliuojamą vaizdo įrašą realiu laiku ir analizuoti žmogaus pozas. Jei kamera fiksuoja įtartinus kūno judesius (greitai įkišama ranka į kišenę), sistema praneša apsaugos tarnybai arba policijai apie galimą pažeidimą.Technologijų tobulinimas kiekvieną dieną mažina vagysčių riziką iš parduotuvių", – komentuoja vaizdo stebėjimo paslaugos "Ivideon" vykdomasis direktorius Zauras Abutalimovas.

Kompiuterinis regėjimas ir dirbtinis intelektas

Išmaniosios parduotuvės koncepcija remiasi būtent kompiuteriniu matymu ir neuroniniais tinklais (jie dažnai laikomi dirbtiniu intelektu). Ilgalaikėje perspektyvoje – visiška autonomija.

"Pagrindinė idėja — sumažinti žmogaus įsikišimą iki minimumo: pavieniai darbuotojai nuotoliniu būdu stebi tik tai, kad viskas veiktų taip, kaip turėtų. Kompiuterinis matymas, jutikliai – šios technologijos jau šiandien rodo nuostabius rezultatus. Didelės raiškos kamera, sumontuota tinkamu kampu , tiksliai nustatys, kokios prekės dedamos į krepšelį. Sistema žiūri iš skirtingų taškų, dar kartą patikrina pačias išvadas", – sakėo "Leroy Merlin" prekybos tinklo duomenų mokslininkas Aleksejus Grobovas.

"Dirbtinio intelekto ir kompiuterinio matymo pagalba galima organizuoti automatinę apskaitą lentynoje, laiku suprasti, kad tam tikra prekė pasibaigė, išmokyti svarstykles atpažinti gaminius pagal paviršiaus tekstūrą, formą ir spalvą. Galimybės neribotos. Parduotuvėse vis dažniau matome dirbtinio inteleto pagrindu veikiančias savitarnos kasas. Tai pagerina prekybininkų darbą – mažina eiles, didina atstumą tarp pirkėjų, taip pat optimizuoja personalo sąnaudas", – priduria Vladimiras Slinko, "Intel" daiktų interneto srities projektų vystymo direktorius Rusijoje.

Didelio mažmenininko entuziazmą lengva suprasti. Veido atpažinimas (be personifikacijos) kartu su neuroninių tinklų algoritmais leidžia suprasti, kodėl pirkėjas atėjo ir kaip jis elgsis salėje – remiantis ankstesniais apsilankymais. Tačiau iki įprastų prekybos centrų virsmo grėsminga "matrica" dar toli: prekyba žmogaus kontrolės nesiruošia atsisakyti – taip patikimiau.

"Nuo klaidų neapsaugotas niekas – nei žmogus, nei mašina. Kuo daugiau sprendimų rinkoje ir kuo aktyviau jie naudojami, tuo didesnis tikslumas. Tačiau svarbus žmogaus dėmesys. Mūsų parduotuvėse pardavėjas planšetiniame kompiuteryje turi "ruošinuką" su informacija apie prekę, prieinamumą ir galimus komplektus su kitais dalykais. Darbuotojas vienu paspaudimu išsirenka tinkamą. Tai simbiozės pavyzdys, gerinantis aptarnavimo kokybę ir sutaupantis pirkėjo laiką", – sako Olga Akulina, "Finn Flare" prekybos tinklo direktorė.

Parduotuvės naujos – ir problemos naujos

Maskvoje tokiu formatu veikia dvi "Pyaterochka" įmonės. Nuo praėjusių metų liepos mėnesio esanti Chodinskio bulvare.

"Mūsų ir pasaulinė patirtis rodo, kad formatas yra perspektyvus. Techniniu požiūriu mastelio keitimas yra realus. Tai patogu ir mums pažįstama, kaip ir banko paslaugos per mobiliąją aplikaciją, kai vienu paspaudimu išsprendžiama daug problemų. Rinka ruošiasi priimti išmaniosios parduotuvės kultūrą. Mes vis dar bandome ir tobuliname produktą, kurį siūlome svečiui, atsižvelgdami į jo realius poreikius", – paaiškino projekto direktorius Vadimas Rydkinas.

"X5 Retail Group" veikė kiek kitaip nei "Amazon". Pirkėjui siūloma įsidiegti specialią aplikaciją, užsiregistruoti įvedus telefono numerį, el.paštą bei susieti banko kortelę. Reikia nuskaityti barkodą, pildant virtualų krepšelį. Tačiau mokėjimo etape RIA Novosti korespondentas susidūrė su problema – programa "pamiršo" įvestą el. paštą ir reikalavo jį įvesti dar kartą. Bandymai tai padaryti buvo nesėkmingi, programinė įranga neleido atsiskaityti. Konsultantas salėje tik gūžtelėjo pečiais ir pasiūlė eiti į savitarnos kasą, ką ir teko padaryti.

"Toks sprendimas nebus masinis dėl vagysčių. Pasitikėjimo reikalas, kad už vieną nenuskaitytą produktą nieko nebus. Paskui už antrą. Ir taip toliau. Kalbos apie neuroninį tinklą yra tik kaliausė. Akivaizdu, kad jei sistema veiktų ir visi aplinkiniai algoritmai galėtų jus sekti, tada nereikėtų nuskaityti prekių", — sako Antonas Kramarovas, Rusijos startuolio "Smart Supervision System" (SmaSS) generalinis direktorius.

Nedidelė įmonė iš Samaros siūlo išmaniąją vaizdo kamerą, kuri realiu laiku atpažįsta, kas ką paėmė iš lentynos. Pirkėjui reikia tik pasirinkti, visa kita už jį padarys dirbtinis intelektas. Jokių serverių – tai žymiai sumažina technologijos diegimo išlaidas. Dabar startuolis ieško investuotojų Rusijoje.

Žinoma, į mažmenininkų planus įsikišo pandemija. Bekontaktės prekybos triumfas gali atitolinti daiktų interneto diegimą – žmonėms patiko prekes užsakinėti internetinėse prekyvietėse.

"Vartotojai per dvejus metus priprato prie internetinio formato ir nebebijo tokiu būdu įsigyti prekių, net ir maisto. Daugelis liks internetinių prekyviečių gerbėjais. Tikra automatika ten pasiekė neregėtas technines aukštumas. Net ir prekybininkams yra programėlių, kurios leidžia integruoti tiekėjų apskaitos ir sandėlių sistemas su prekyvietėmis, o tai sumažina atšauktų užsakymų skaičių. Jei kalbėtume apie vartotojus, tai jiems apsipirkimas — tai pora paspaudimų išmaniojo telefono ekrane. O tokio komforto ir greičio atsisakyti sunku", – daro išvadą Michailas Prošinas, "Avoshop", automatizuojančios prekybą prekyvietėse, bendrasavininkas ir pardavimo skyriaus vadovas.

Tuo tarpu internetinės parduotuvės negrįžtamai automatizuotos – tai nesunku pastebėti. Ir visai nereikia ieškoti prekybos taško prikimšto kamerų, skaitytuvų ir neuroninių tinklų. Užtenka savitarnos kasų ir greitojo pristatymo tiesiai iš prekybos centro.