Dėl stiprių sausio audrų labiausiai nukentėjo Nidos, Melnragės, Girulių paplūdimiai

Pagrindinės priežastys, padariusios žalą Baltijos krantams – sausį vyravę stiprūs šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, kurių greičio gūsiai siekė net iki 35 m/s

VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Dėl sausį pajūryje siautėjusių audrų labiausiai nukentėjo Nidos, Melnragės, Girulių paplūdimiai, mažiausiai paliesta Palanga, praneša monitoringą atlikusi Aplinkos apsaugos agentūra.

Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai atliko vertinimus Baltijos krantus Nidos, Preilos, Melnragės, Girulių, Palangos rekreacinėse zonose ir Naglių gamtiniame rezervate.

Nidos rekreacinėje zonoje fiksuotas ištisinis apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaito nuardymas apie 280 m ilgio ruože. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 5 m. Taip pat užfiksuotas ištisinis šlaito suardymas kitoje vietoje, dar 423 m ilgio ruože.

Baltijos jūros pakrantė

© Photo : Facebook / Aplinkos apsaugos agentūra

Šlaito suardymas Preilos rekreacinėje zonoje siekia 2–3 m ištisinėje atkarpoje.

Naglių gamtiniame rezervate krantų arda minimali, tačiau fiksuota žymiai didesnė iš jūros atneštų antropogeninės ir gamtinės kilmės šiukšlių tarša.

Melnragės rekreacinėje zonoje stebimas žymus apsauginio pajūrio kopagūbrio suardymas, o dalyje ir smėlio sluoksnio priaugimas papėdėje.

Girulių rekreacinėje zonoje stebėti ištisiniai žymūs paplūdimio suardymai, pažeista, nuniokota infrastruktūra. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 3–4 m, paplūdimyje suformuoti slenksčiai, kurių aukštis vietomis viršijo 1 m. Nuplauta ne mažiau kaip 5 m paplūdimio, apsauginio pajūrio kopagūbrio.

Didelė krantų arda fiksuota ir paplūdimiuose ties Nemirseta, kur nuardyto šlaito aukštis siekė apie 3 m ištisiniuose paplūdimio ruožuose.

Ne tokie stiprūs krantų ardos procesai pasireiškė Palangos paplūdimyje, kur buvo nuardytas paplūdimys ir suformuotas apie 1 m aukščio slenkstis. Palangos paplūdimio teritorijoje, kurioje buvo atliktas stebėjimas, paplūdimio suardymas siekė apie 2 m.

Pranešama, kad pagrindinės priežastys, padariusios žalą krantams – sausio 30 d. ir ankstesnėmis dienomis vyravę stiprūs šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, kurių gūsiai siekė net iki 35 m/s, bangų aukštis, siekęs 4–4,5 m, ir pakilęs vandens lygis.

Be to, šiose žemyninės pakrantės zonose yra pastovus jūros pernešamo priekrantės smėlio deficitas, dėl to iš jūros į pakrantę išmetamo smėlio kiekiai yra labai nežymūs ir nesuakumuliuoja pakankamo smėlio kiekio krante, kuris, tokiais atvejais, bangų mūšą pristabdytų dar paplūdimio zonoje.

Kaip anksčiau pažymėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, žiemos audrų padarinius pilnai galima bus įvertinti tik pasibaigus audrų sezonui – kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Kol kas skaičiuojama, kad ne rekreacinėse zonose reikės apie 4-6 ha klojinių, kas kainuos apie 230-350 tūkst. eurų.

Planuojama, kad audros paveikti paplūdimiai bus sutvarkyti iki turistinio sezono pradžios – birželio mėnesio. Kitose vietose apsauginio kopagūbrio atkūrimas gali užimti ne vienerius metus, priklausys nuo gamtinių sąlygų bei turimo finansavimo.