Kozirinė korta: Rusija pasiruošusi sužlugdyti Europą

Laukdami "karinės agresijos" Ukrainoje, Vakarai ruošia "pragariškas sankcijas". Tačiau jos Senajam pasauliui atsieis per brangiai

Nukentės pramonė, prekyba, bankai. Energetikai prašo sumažinti įkaršti: rusiškoms dujoms alternatyvos vis dar nėra, nepaisant visų bandymų jas pakeisti. Kodėl priklausomybė tokia didelė ir ar ES gali sau leisti žaisti tokius pavojingus politinius žaidimus RIA Novosti medžiagoje rašo autorė Natalija Dembinskaja.

Žemame starte

Grėsmės Maskvai iš Vašingtono ir Briuselio skamba griežčiausiai: atjungs nuo pasaulinės tarpbankinio ryšio sistemos SWIFT, blokuos didžiausių kredito įstaigų prieigą prie finansų rinkų ir paskelbs moratoriumą Tarptautinio valiutos fondo lėšoms. JK jau įstatymiškai paruošė dirvą – įtampai padidėjus, Londonas galės įvesti apribojimus bet kuriam asmeniui ir įmonei.

Tačiau Vakarų ekonomistai perspėja: europiečiai, regis, neįvertina, ką tai reikš ES. Maskva turi reikšmingus kozirius, pažymi "Financial Times". Ir jei reikės, jie, žinoma, bus naudojami. Pavyzdžiui, dujų tiekimo mažinimas.

JK daugiau nei pusė kuro importuojama iš Norvegijos, Kataro ir Rusijos. "Financial Times" apklausti analitikai mano, kad iki 2030 metų šis skaičius išaugs iki 70 proc., 2040 metais – iki 80. Iki 2050 metų nuosava produkcija Šiaurės jūroje galės patenkinti tik 15 procentų vidaus poreikių.

Tiesą sakant, pagrindinis klausimas — tai, kokias sankcijas Europa gali sau leisti. Energetikos sektoriuje priklausomybė didžiulė: 46 procentai gamtinių dujų gaunama iš Rusijos. COFACE duomenimis, tarptautinė įmonė, besispecializuojanti su prekyba ir užsienio ekonomine veikla susijusių rizikų draudimo srityje, todėl ES apribojimai vargu ar gali būti laikomi "ginklu".

Tas pats su nafta. Kaip pažymi COFACE, bet koks srautų apribojimas lems jų nukreipimą (greičiausiai į Kiniją). Tai savo ruožtu padidins kainas ir neigiamai paveiks krovinių vežimo rinką. Ukrainos dujotiekiuose, kurie aprūpina naftos perdirbimo įmones Centrinėje ir Rytų Europoje: Družba-Pietūs ir Odesa-Brodai-Plockas, gali kilti trikdžių.

Visais frontais

Ir reikalas ne tik energetikoje. Rusija — didžiausia aliuminio (šeši procentai pasaulinės rinkos) ir vario (apie dešimt procentų) gamintoja.

Kartu su žaliavų krize pasaulį jau apėmė didelis pramoninių metalų trūkumas. Neatidėliotinų kainų sutartys Londono vertybinių popierių biržoje didėja. Prekybininkai yra pasirengę mokėti didelę premiją, kad tik greičiau gautų prekes.

"Padėtis dabar yra ekstremali, tiesiog beprecedentė", – pažymi "Goldm

an Sachs" analitikas Nikolas Snoudonas. — Pasiūla visiškai nereaguoja į paklausos augimą".

Tai yra pastarųjų dvejų metų logistikos sutrikimų ir koronaviruso "lokdaunų" rezultatas.

Vario atsargos pagrindinėse prekių biržose vos viršija 400 000 tonų, to neužteks savaitei. Aliuminis taip pat baigiasi, o Europos ir Kinijos plieno gamyklos apriboja gamybą dėl smarkiai išaugusių energijos sąnaudų.

"Rusal" įmonės prognozėmis, aliuminio deficitas 2022 metais gali siekti 1,6-1,7 mln. tonų. Kaip pabrėžiama COFACE, labai tikėtini tolesni tiekimo apribojimai.

Be to, Rusija tiekia apie 40 procentų paladžio, reikalingo automobilių pramonei, ir apie trečdalį titano, naudojamo aviacijos ir kosmoso pramonėje. Pavyzdžiui, "Airbus" ir "Boeing" reikia šio metalo. Kaip patikslina "Financial Times", naujų sankcijų atveju dar vienas smūgis Europos ekonomikai taps bendrų naftos gigantų įmonių "BP", "Total" ir "Shell" sunaikinimas Rusijoje.

Nieko gero nežada ir Maskvos atsijungimas nuo tarptautinių mokėjimo sistemų ar prieigos prie dolerio apribojimas. Europos sandorio šalys Europoje nukentės. O Rusija — penkta pagal dydį ES eksporto rinka.

Galiausiai FT nurodo, kad jei bus įšaldytos didelės sumos Rusijos juridinių asmenų sąskaitose, bankai patirs nuostolių. Rusijos įmonių skola Europos Sąjungos kredito įstaigoms siekia apie 60 mlrd. JAV dolerių, beveik keturis kartus daugiau nei Amerikos.

Taigi, pabrėžiama leidinyje, ES yra blogiau pasirengusi bet kokiems apribojimams, palyginus su Maskva, kuri aktyviai imasi priemonių sumažinti bet kokių nedraugiškų Vakarų veiksmų išlaidas.

Alternatyvos nėra

Tuo tarpu JAV SGD tiekimą į ES padidino iki rekordinio lygio. Be to, Vašingtonas ragina kitas šalis suteikti europiečiams visą įmanomą "dujų pagalbą". Kaip prieš porą savaičių sakė ES diplomatijos vadovas Žosepas Borelis, būtina diversifikuoti importo maršrutus ir šaltinius. Todėl Briuselis palaiko ryšius su Kataru, Azerbaidžanu, Alžyru.

Potencialių "asistentų" sąraše įsižiebė net labai egzotiški tiekėjai. Taigi, aprūpins Europą po "įsiveržimo" į Ukrainą Japonija. Tuo pačiu metu japonai niekada neeksportavo SGD ir pirmauja pagal importą. Visa tai yra ne kas kita, kaip draugiškas gestas amerikiečiams, ieškantiems europiečiams alternatyvių energijos šaltinių, RIA Novosti aiškino ekonomistas Mamdouhas Salame.

"Karti tiesa ta, kad Europoje nėra rusiškų dujų pakaitalo", – sakė "BCS Global Markets" vyresnysis naftos ir dujų analitikas Ronaldas Smithas. O "Capital Economics" vyriausiojo ekonomisto Andrew Kenninghamo vertinimais, kilus konfliktui tarp Rusijos ir Ukrainos, dujų kainos gali lengvai pakilti iki gruodžio piko.

Yra ir kita problema: Europoje mažai SGD infrastruktūros. Stato ją ilgai ir brangiai, o suskystintos dujos anksčiau net nebuvo svarstomos kaip alternatyva vamzdyninėms dujoms. Ir nieko negalima su tuo padaryti, pareiškė Prancūzijos "Total Energies" vadovas Patrickas Pouyanne. Jis priminė, kad dabar dujų užtenka tik Rusijos dėka.

Ir net patys amerikiečiai pripažįsta, kad šios kolektyvinės pastangos yra nenaudingos. Dar 2017 metais, išanalizavęs energetikos resursų rinką iki 2050 metų, JAV Energetikos departamentas įsitikino, kad per ateinančius 20 metų Senasis pasaulis neapsieis be rusiškų žaliavų.

Taigi Europa turės užmegzti dialogą su Maskva. Priešingu atveju, kaip prognozuoja "Bruegel" centro analitikai, galima nauja krizė, iš kurios išeiti prireiks "sudėtingų ir brangių sprendimų".