Ekspertas pasakojo, kuo migrantai iš Ukrainos yra pavojingi Lietuvos gyventojams

Kaip pažymėjo Volovojus, į Lietuvą gali atvykti visai ne tokie pabėgėliai, kokių laukia valdžia

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Lietuvos darbo rinkoje trūksta tam tikrų kategorijų darbuotojų, tačiau esant bet kokiems migracijos srautams, valdžia turėtų atidžiai stebėti, kokie žmonės atvyksta. Apie tai Sputnik Lietuva papasakojo politikos mokslų daktaras, nepriklausomas politikos ekspertas Vadimas Volovojus.

Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministerijos vadovė Agnė Bilotaitė pareiškė, kad respublikoje imamasi parengiamųjų priemonių priimti Ukrainos gyventojus, kurie dėl "karinių veiksmų grėsmės" gali pradėti išvažiuoti iš savo šalies. Ministrės teigimu, reikia "būti pasiruošus įvairiems scenarijams". Kaip pareiškė Bilotaitė, galimi migrantai iš Ukrainos iš esmės skiriasi nuo nelegalių migrantų iš Azijos ir Afrikos.

"Šiandien Lietuvos darbo rinkoje jaučiamas darbo jėgos trūkumas — statybų sektoriuje, paslaugų sektoriuje, krovinių gabenimo sektoriuje. Jei paimti viską kartu, tai nebus žemos kvalifikacijos gyventojai — bus daugiau ar mažiau išsilavinę ir kvalifikuoti žmonės su artimu mentalitetu, skirtingai nei Artimųjų Rytų gyventojai, — jeigu jie užpildytų darbo rinką, tai tam tikru mastu būtų naudinga", — pasakė ekspertas.

Be to, anot jo, svarbu suprasti, kokie bus šie pabėgėliai iš Ukrainos.

"Viena vertus, tai bus normalūs dirbantys žmonės, kurie įsilies į darbo rinką ir dirbs. Tačiau reikia suprasti, kad Ukrainos rinkoje yra pakankamai ir kitų tipų darbo migrantų, kurie nėra tokie ramūs darbo migrantai. Tai gali būti žmonės, kurie praėjo ATO zona (karinė operacija, kurią Kijevas surengė prieš pietryčių Ukrainos gyventojus — Sputnik), neturintys ką veikti savo tėvynėje. Gali būti, kad tokie elementai taip pat gali patekti į Lietuvą, ir kaip jie čia elgsis — klausimas", — pažymėjo Volovojus.

Eksperto vertinimu, į darbo migraciją, taip pat ir iš Ukrainos, reikia žiūrėti atsargiai ir "sijoti" migracijos srautus: "žiūrėti, koks žmogus važiuoja, ištirti jo šeimyninę padėtį, kvalifikaciją — labai skrupulingai prie to prieiti, o ne tik priimti visus be patikrinimo", nes pasekmės gali būti neigiamos.

"Reikia suprasti, kad jeigu kurioje nors šalyje smarkiai ir ženkliai išauga kokia nors užsienio diaspora ir joje atsiranda lyderių, šį procesą visada lydi iš dalies nusikalstami elementai. Iš karto atsiranda žmonės, kurie pradeda ginti. Diaspora didėja, atsiranda kai kurios grupės, kurios gali konfliktuoti su vietos gyventojais. O jei dar prisidės radikalus elementas, atvežtas iš ATO zonos (karinės operacijos prieš Donbaso gyventojus — Sputnik), tai dar labiau apsunkins situaciją", — pabrėžė politologas.

Jis taip pat skeptiškai įvertino Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą, kad ES šalys Kijevui turėtų pateikti "konkretesnę Europos perspektyvą".

"Kalbos, kad ES turi daugiau padėti Ukrainai, ypač iš Lietuvos pusės, mane visada stebino. Kyla klausimas: kas už visa tai mokės? Lietuvoje atsirado idėja, kad reikia sukurti "Maršalo planą" Ukrainai. Kyla klausimas: jei jūs tai sugalvojote, tai gal ir mokėsite už tai? Tačiau akivaizdu, kad "mes sugalvojome, bet tegul moka Vokietija, Prancūzija, Italija ir kitos Senosios Europos šalys". Bet Europai Ukraina yra kaip lagaminas be rankenos: ir išmesti gaila, ir nešti sunku.Todėl norima palikti status quo, bet tikrai nėra kalbos apie jokį bendradarbiavimo gilinimą. Berlyne ir Paryžiuje akivaizdžiai nėra kvailių, ir Ukrainos narystė Europos Sąjungoje yra absoliučiai nerealus variantas", —įsitikinęs ekspertas.

Santykiai tarp Vakarų ir Rusijos pastaraisiais mėnesiais dar labiau pablogėjo dėl JAV ir ES pareiškimų, kad Rusija planuoja "įsiveržti" į Ukrainą. Tokių pareiškimų fone kai kurios šalys pradėjo išvežti ambasadų darbuotojus. Maskva šiuos kaltinimus kategoriškai neigia, sakydama, kad tokia retorika naudojama, kad NATO priartintų prie Rusijos sienų.