NATO svarstys galimybę dislokuoti naujas kovines grupes Rytų Europoje

Pasak Stoltenbergo, NATO yra pasirengusi stiprinti savo buvimą regione, "net jei Rusija nenaudos jėgos"

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. NATO šalių gynybos ministrai svarstys naujų kovinių grupių dislokavimą Rytų Europoje, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pažymėdamas, kad galutinių sprendimų šiuo klausimu dar nepriimta.

"Nuo šiandien (vasario 16 dienos — Sputnik) ministrai nusprendė plėtoti tolesnio atgrasymo ir gynybos stiprinimo galimybes, įskaitant naujų NATO kovinių grupių dislokavimą Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje. Džiaugiuosi Prancūzijos noru vadovauti tokiai kovinei grupei Rumunijoje", — sakė jis spaudos konferencijoje po pirmojo NATO šalių gynybos ministrų susitikimo.

Anot jo, tokias grupes galima dislokuoti Juodosios jūros regione. Aljanso karo vadai detalų planą parengs per kelias savaites, sakė Stoltenbergas.

"Nėra aišku, kas bus artimiausiomis dienomis ir savaitėmis. Bet jei jie (rusai — Sputnik) panaudos jėgą, tada kaina bus didelė, bus taikomos sankcijos. Mes remiame Ukrainos kariuomenę, kuri yra geriau pasiruošusi ir geriau ginkluota, geriau tvarkosi nei 2014 metais", — sakė jis.

Kaip pridūrė Stoltenbergas, NATO yra pasirengusi stiprinti savo buvimą regione, "net jei Rusija nenaudos jėgos".

Rusijos derybos su NATO ir Ukrainos klausimas

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos ir Vakarų santykiai tapo itin įtempti. Vašingtonas ir Briuselis kaltina Maskvą ruošiantis "invazijai" į Ukrainą ir, atsižvelgdami į tai, stiprina savo pajėgas Rytų Europoje. Sausio 24 dieną pranešta apie danų fregatos perkėlimą į Baltijos jūrą ir keturių danų naikintuvų perkėlimą į Lietuvą, ispanų laivų ir olandų naikintuvų — į Bulgariją, taip pat apie galimą prancūzų dalinių išsiuntimą į Rumuniją.

Rusija atmeta visus kaltinimus ir primena, kad Kijevas nesilaiko Minsko susitarimų: Ukrainos valdžia pusę kariuomenės personalo sutelkė prie kontaktinės linijos ir šaudo į šauktinius iš draudžiamų ginklų. Kremlius ir Užsienio reikalų ministerija ne kartą pažymėjo, kad "agresijos" istorijų tikslas yra suburti užsienio kariuomenę prie Rusijos sienų. Taip pat šalis teigia, kad pagrindinė eskalavimo priežastis — JAV ir NATO veiksmai, tokie kaip Ukrainos "pumpavimas" ginklais, taip įveliant ją į karines avantiūras.

Vakarai ir toliau kalba apie "invaziją" į Ukrainą, nepaisant to, kad po pratybų Rusijos kariai grįžo į savo dislokavimo vietas. Vasario 14 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė, kad "kai kurios pratybos eina į pabaigą, kai kurios bus baigtos artimiausiu metu". Pietų ir Vakarų karinės apygardos pradėjo grąžinti karius į jų dislokavimo vietas, sakė Gynybos ministerijos atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas.

Praėjusių metų pabaigoje Maskva Briuseliui ir Vašingtonui įteikė dokumentų dėl saugumo garantijų projektus. Kremlius primygtinai reikalauja nutraukti bloko karinį bendradarbiavimą su posovietinėmis šalimis, atsisakyti kurti bazes jų teritorijoje, apriboti puolamųjų ginklų dislokavimą prie Rusijos sienos, išvežti iš Europos amerikiečių branduolinius ginklus ir neplėsti NATO į rytus.

Sausio 27 dieną Rusija gavo raštišką atsakymą. Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Vakarų partneriai ignoravo svarbiausią klausimą — atsisakymą plėsti aljansą rytų kryptimi.