"Parduoti politinę avantiūrą". Baltarusija ir Lietuva susilažino iš milijardų

© Sputnik / Егор Еремов / Pereiti prie nuotraukų bankoВид на здание завода 4-го рудоуправления производителя калийных минеральных удобрений ОАО "Беларуськалий"
Вид на здание завода 4-го рудоуправления производителя калийных минеральных удобрений ОАО Беларуськалий - Sputnik Lietuva, 1920, 17.02.2022
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Baltarusija ir Lietuva uždarė sienas prekių tranzitui. Vilnius prisitaiko prie Vakarų partnerių, Minskas aktyviai ginasi
VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Pavojus gresia abiejų šalių ekonomikų stabilumui. Aleksandras Lukašenka — griežtų prekybos apribojimų žiede ir nori nutraukti blokadą su Rusijos pagalba. O Baltijos valstybė, priversta žaisti už Briuselį ir Vašingtoną, susikuria finansinių problemų: respublikoje prasidėjo streikai. Ar yra išeitis iš krizės, RIA Novosti medžiagoje aiškinosi autorius Dmitrijus Jermakovas.

Užsuktas kalio kranas

Lietuva nuo vasario 1-osios nepraleidžia "Belaruskalij" krovinių. Cheminių trąšų gamintojui dar pernai įvestos JAV sankcijos. Bet paaiškėjo, kad "Lietuvos geležinkeliai" tęsia tranzitą. Nenorėdamas prieštarauti Vašingtonui, Vilnius uždegė raudoną šviesą Baltarusijos prekiniams traukiniams.
Minskas sureagavo simetriškai ir pateikė ieškinį Lietuvos teismui, reikalaudamas atlyginti žalą.
Briuselis nuo 2020 metų vasaros Baltarusijai įvedė jau penkis sankcijų paketus. Taikiniais tapo bendrovės, susijusios su Aleksandru Lukašenka, "nešusios jam naudą arba susijusios su žmogaus teisių pažeidimu", kaip sakoma Europos Vadovų Tarybos pareiškime.
Rusijos uostas, Kaliningradas - Sputnik Lietuva, 1920, 16.02.2022
Minskas ketina maksimaliai išnaudoti Rusijos uostus
Draudimai galioja naftos produktams ir trąšoms, tačiau pati "Belaruskalij", skirtingai nei JAV, nebuvo įtraukta į ES juodąjį sąrašą. Tad Lietuva ir tęsė tranzitą.
Tačiau pagal JAV įstatymus sankcijos taikomos ir kontrahentams. Būtent todėl 2018 metais logistikos operatorė "Maersk" nustojo pervežinėti "Rusal" krovinius. "Lietuvos geležinkeliai" taip pat nusprendė nerizikuoti.

Už viso to, žinoma, slypi politika. Baltijos šalys nepripažino 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų. O Lietuva taip pat suteikė prieglobstį pagrindinei Lukašenkos varžovei Svetlanai Tichanovskajai. Į nepageidaujamų asmenų sąrašą pateko 30 Minsko pareigūnų, įskaitant prezidentą.

Žibalo į ugnį įpylė kategoriškas Lietuvos ir Latvijos atsisakymas įsileisti į Baltarusiją atvykstančius Irako pabėgėlius, kurie vėliau patektų į ES. Lukašenka pagrasino nukreipti krovinius iš Klaipėdos uosto į Rusijos Ust Lugą. Ir netgi pažadėjo įvesti karinę padėtį.
Dėl šių demaršų nukentėjo abi pusės.

Vilnius blokadoje

Netekusi galimybės greitai pristatyti produkciją į Ukrainą, Lietuva priversta ieškoti išeities. Cheminės gamyklos "Lifosa" generalinis direktorius Rimantas Proševičius suskaičiavo, kad 1 t trąšų vežimas per Latviją pabrangs vidutiniškai 20 eurų, o per Lenkiją – 40 eurų.
Ir, žinoma, tam prireiks daugiau laiko. Lietuvos geležinkeliai dar nėra visiškai perėję prie europinės vėžės, kuri yra 85 milimetrais siauresnė nei sovietinė. Tenka perkrauti prekes. Keliai taip pat nėra išeitis, tai visada brangiau dėl benzino kainų ir mažos sunkvežimių talpos. Prosevičiaus teigimu, trąšų gabenimas tokiu variantu pabrangtų 80-90 eurų už toną.
Traukinys - Sputnik Lietuva, 1920, 16.02.2022
Ukraina sustabdė baltarusiškų trąšų tranzitą
O Klaipėda skaičiuoja nuostolius. Ten apie 30 procentų prekybos apyvartos — tranzitas iš Baltarusijos, daugiausia trąšos. Tokius duomenis pateikia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Kai kurie ekspertai kalba apie 60 proc. Konfliktas kasmet padarys 300 milijonų eurų žalą, pažymi Šileika.
Lietuvos geležinkelininkai neteks iki dešimties procentų krovinių apyvartos. Vasario pradžioje bendrovė informavo apie darbuotojų skaičiaus mažinimą. Iki metų pabaigos darbo neteks trys šimtai darbuotojų. Tiesa, jei "situacija pasikeis", atleistuosius žadama grąžinti.
Tuo tarpu didžiausia Baltijos šalyse azoto trąšų gamykla "Achema" paskelbė neterminuotą streiką, kuriame dalyvauja apie 600 žmonių. Būtent "Achema" kartu su Mažeikių naftos perdirbimo gamykla nuo Baltarusijos sankcijų gali nukentėti labiausiai.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka - Sputnik Lietuva, 1920, 06.02.2022
Lukašenka perspėjo Lietuvą nesitikėti ES ir JAV pinigų
Kaip agentūrai BNS sakė profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė, akcija tęsis iki kolektyvinės sutarties pasirašymo. Darbuotojai nepatenkinti nauja darbo užmokesčio sistema, dėl kurios jie pradėjo gauti mažiau. Šį streiką Profesinių sąjungų konfederacija vadina didžiausiu respublikoje per visus posovietinius metus.
Sunkumų kils ir susijusiose pramonės šakose. "Akivaizdu, kad atleidimai yra ne už kalnų. Tai savo ruožtu padidins nedarbą, padidins socialinę įtampą ir sumažins mokestines įplaukas į biudžetą", — perspėja pramonės ekspertas Leonidas Chazanovas.
Sausio 1 dieną Minskas priešiškoms šalims įvedė maisto embargą. Lietuviai nebepamatys nebrangios baltarusiškos vištienos, kuri dar visai neseniai pildė respublikos parduotuvių prekystalius. Tiesa, neaišku, ką patys baltarusiai darys su produktų pertekliumi.

Sąjungininkų neliko

Sunkiai sekasi ir Minskui. 2020 metais ES iš Baltarusijos importavo cheminių medžiagų už pusantro milijardo dolerių, žalios naftos ir jos darinių už daugiau nei 1,2 mlrd. Tokius duomenis "Reuters" pateikia su nuoroda į Europos Sąjungos statistikos agentūrą.
Leonido Chazanovo teigimu, "Belaruskalij" sudaro apie penkis procentus šalies BVP. "Tranzito per Lietuvą nutraukimas gresia gamybos sustabdymu, masiniais atleidimais ir ekonomikos nuosmukiu", – pažymi jis.
Lukašenka interviu ir savo kalbose kartoja, kad kaimynai patys save įvarė į kampą. Pranešime Baltarusijos žmonėms ir Nacionalinei Asamblėjai prezidentas sakė: Lietuva gali "amžinai likti skurdžiu Europos pakraščiu, bandančiu pelningai parduoti savo politines avantiūras".
Taip, Baltarusija turi daugiau erdvės manevruoti — Rusijos sąskaita. Pernai Minskas ir Maskva pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo per Rusijos uostus. Ten gali būti gabenami ir "Belaruskalij" gaminiai.
Kalbant apie pristatymus į Ukrainą, Baltarusija pajėgi pakeisti lietuviškas trąšas ir naftą. Kitas dalykas – ar Kijevas pasiryš tam.
"Lukašenkos pozicija yra: akis už akį. Ir jis gali sau tai leisti dėl diversifikuotos ekonomikos, — sako Energetikos plėtros fondo direktorius Sergejus Pikinas. — Žinoma, finansiniai nuostoliai neišvengiami: sumažėjo eksportas, paslaugos Ust-Lugos uoste kainuoja brangiau nei Klaipėdoje. Bet politiniu požiūriu Lukašenka laimi, turėdamas sąjungą su Rusija, o kitų sąjungininkų, tiesą sakant, nebeliko".
Klaipėdos uostas - Sputnik Lietuva, 1920, 09.02.2022
Kroviniai iš Baltarusijos šiemet apeis Lietuvą per Rusiją, pareiškė RF ambasadorius
Ir visgi situacija yra apgailėtina. Prekes Europai teko iš dalies perkrauti transporto priemonėmis. Tačiau Lenkijos muitinės pralaidumo pajėgumai yra maži. Dėl to prie Berestovicos (Baltarusijoje) ir Babrovnikų (Lenkijoje) pasienio punktų išsirikiavo šimtai sunkvežimių. Tai kelios dienos laukimo.
Lietuva, pasak Pikino, nukentės labiau. "Vilniaus politikai negalvoja apie nacionalinius interesus. Nori užsėsti ant dviejų kėdžių: priimti primestus politinius sprendimus ir gauti pinigus. Išėjo kitaip. Vašingtono finansinė parama nepalyginamai mažesnė už dabartinius nuostolius", – apibendrina analitikas.
Palaikydamas vakarietiškas tendencijas, Vilnius jau pakliuvo į spąstus. Lietuvos sostinėje atidaryta oficiali Taivano atstovybė, o Kinija buvo pasmerkta dėl uigūrų klausimu. Reaguodamas į tai, Pekinas atšaukė ambasadorių ir uždarė rinką Baltijos šaliai.
O Europa ir Amerika tik uždirbs iš Baltarusijos ir Lietuvos konflikto: Vokietija ir Kanada iškart pažadėjo didinti kalio trąšų gamybą.
Naujienų srautas
0