Mirtis pagal įstatymą. Kur Lenkiją atves konfliktas su Europa

Varšuvos ir Briuselio santykiai pradėjo kaisti. Lenkija surengė demaršą dėl Europos vertybių ir pripažino savo įstatymus viršijančius ES sutarties normas

VILIUS, vasario 19 – Sputnik. Atsakydama į tai Europos Komisija grasina teisinėmis sankcijomis, kurių vertė siekia milijardus eurų. Tačiau šalies valdžia nėra pasirengusi kompromisui: kaltina Europos Sąjungą okupacija ir imperine politika. Ar ateis iki skyrybų – aiškinosi RIA Novosti autorius Dmitrijus Jermakovas.

"Už viską atsakysite"

Dvynių besilaukianti Čenstakavos miesto gyventoja Agnieška neteko kūdikio gruodžio viduryje – trečiąjį nėštumo mėnesį. Tačiau, anot artimųjų, gydytojai atsisakė operuoti. Po kelių dienų žuvo antrasis, o moteris mirė nuo sepsio. Jai buvo 37 metai. Pavardė neskelbiama.

2020 metais Lenkija sugriežtino abortų įstatymą, nepaisydama didžiulių protestų visoje šalyje. Operatyvi intervencija leidžiama tik kraujomaišos, išprievartavimo ar pavojaus motinos sveikatai atveju. Netgi rimta vaisiaus patologija nėra priežastis nutraukti nėštumą.

Bijodami baudžiamojo persekiojimo, gydytojai vengia rizikos. Todėl moterys, turėdamos visas priežastis legaliai operacijai, negali jos gauti. Taigi ligoninė, kurioje mirė Agnieška, išteisino savo darbuotoją: "Gydytojo veiksmuose buvo tik medicininis rūpestis pacientei ir jos vaikams".

Bet visuomenė nekaltina gydytojų, pyktį kelia konservatorių Vyriausybė. Aktyvistės vėl išėjo į gatves su plakatais, pasipiktinę, kaip jos sako, gimdymo namų pavertimu kankinimų kameromis.

"Mes norime išvaryti jus iš biurų ir pasiųsti į kalėjimą. Mes priversime jus sumokėti už jūsų poelgius", – žada "Lenkijos moterų streiko" judėjimas. Neabejotina, kad kalbame apie valdančiąją partiją "Teisė ir teisingumas" (PiS).

Agnieška – jau antroji naujų teisinių apribojimų auka. Praėjusiais metais po vaisiaus žūties nuo sepsio mirė 30 metų Isabella. Tada taip pat buvo tūkstantiniai mitingai. "Gavome šimtus moterų laiškų, jos bijo. Vienos rašo, kad niekada nepastos, kitos, kad važiuos gimdyti į užsienį", – sako Lenkijos moterų ir šeimos planavimo federacijos direktorė Kristina Kakpura.

Tuo tarpu gimstamumas respublikoje yra vienas mažiausių Europoje ir nedidėja.

Milijono vertės ginčas

Skandalingas įstatymas yra didelio Varšuvos ir Briuselio ginčo dalis. Europos pareigūnus erzina ir kitos konservatyvumo apraiškos Lenkijoje: pavyzdžiui, požiūris į seksualines mažumas. 2019 metais dešimtys šalies miestų tapo "zonomis be LGBT". Europos Komisija pagrasino teismu ir bauda.

Tokias pat pretenzijas jie pareiškė ir Vengrijai, įšaldydami 7,2 mlrd. eurų dotacijas. 2021 metų rugsėjį kelios Lenkijos provincijos atšaukė "laisvąsias zonas". O Varšuvoje pareiškė, kad to išvis niekada nebuvo.

Dar vienas raudonas skuduras Briuseliui – teismų sistemos, pavaldžios parlamento daugumai, statusas. ES teigia, kad tai yra politinio angažavimo požymis, piliečiai neturi teisės į veiksmingą teisminę apsaugą.

Varšuva oficialiai paskelbė nacionalinės teisės viršenybę prieš ES įstatymus. Todėl spalį Briuselis išsiuntė prašymą skirti milijono eurų baudą per dieną. Tokių precedentų dar nebuvo.

Tiesa, ne faktas, kad Briuselis gaus pinigus. Kol kas nieko nebuvo sumokėta. Todėl Europos Komisija užblokavo apie 55 milijardus eurų, skirtų kovai su pandemijos padariniais Lenkijoje. O gruodį buvo pradėtas teismo procesas dėl Lenkijos teisės viršenybės prieš Europos teisę.

Ir Lenkija, regis, pasidavė. Vasario 3 dieną prezidentas Andžejus Duda pateikė Seimui Briuselį taip erzinusį įstatymo projektą dėl Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos panaikinimo. "Tai yra įrankis skirti lėšas ekonomikos atsigavimui", – aiškino prezidentas.

Apie kitus nesutarimus su Briuseliu Duda neužsiminė. Nors, jei bus patvirtintas teisėjų statuso įstatymas, Europos pareigūnai galės reikalauti tęsinio.

Kova su "okupantais"

Lenkijos vyriausybėje yra daug pernelyg glaudžios Europos integracijos priešininkų. O viešos kalbos darosi vis agresyvesnės.

Taigi "Teisės ir teisingumo" partijos vadovas Jaroslavas Kačinskis sukritikavo naująją Vokietijos valdžią: Berlynas, esą, siekia pajungti lenkus, atimdamas iš jų apsisprendimo teisę. Interviu "Gazeta Polska" jis sakė, kad ne visos šalys nori "ketvirtojo Reicho sukūrimo ES pagrindu". O Briuselis, jo nuomone, "gali laisvai interpretuoti Europos teisę ir iš jos daryti iš esmės uzurpatoriškas išvadas". Tiesa, politikas iškart pažymėjo, kad čia kalbėjo ne apie Trečiąjį Reichą, o apie Šventąją Romos imperiją.

Vienas iš valdančiosios partijos lyderių Marekas Suskis kalbėjo panašiai: Lenkija kovos su "okupantu", kaip anksčiau kovojo su naciais ir komunistiniu režimu. "Briuselis siunčia viršininkus, kurie bando mus parklupdyti, kad taptume Vokietijos valstija, o ne išdidi laisvų lenkų valstybė", – piktinosi jis.

Priekaištus Europos pareigūnams – taip pat ir plenariniame posėdyje Strasbūre – ne kartą pateikė ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis.

Opozicijai visa tai nepatinka. "Man pasirodė, kad ponas Moravieckis pastaruoju metu turėjo tam tikrų problemų su anglų kalba arba išprotėjo", – tviteryje parašė Marekas Belka, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas ir dabartinis Europos Parlamento narys.

Grantai už lojalumą

Šiose gairėse kilo kalbų apie galimą Lenkijos pasitraukimą iš ES. Netgi sugalvojo terminą Polexit, pagal analogiją su Brexit. Kačinskio pavaduotojas Ryšardas Terleckis perspėjo dėl kai kurių "radikalių sprendimų". "Britai parodė, kad Briuselio biurokratijos diktatūra jiems netinka, apsisuko ir išėjo", – priminė jis.

ES ne kartą perspėjo: užsitęsęs ginčas gali turėti didelių nuostolių. Nors atitinkamo teisinio mechanizmo nėra. Hipotetinį Polexitą gali inicijuoti tik Varšuva, o beveik 90% lenkų nori būti vieningos Europos piliečiais.

O, pavyzdžiui, teisingumo ministro Zbignevo Zebro, siūlančio Vyriausybei stabdyti atskaitymus į ES biudžetą, pozicija respublikoje vertinama kaip radikali. "Nors ministras ir nėra valdančiosios partijos narys, jis yra jos frakcijos narys, kas suteikia "Teisei ir teisingumui" apie dešimt papildomų deputatų Seime", – kalbėjo Lenkijos ekspertas, Nacionalinio pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių tyrimų instituto Europos studijų centro mokslininkas Stanislavas Kuvaldinas. "Todėl vyriausybė atsižvelgia į Zebro nuomonę".

Ir vis dėlto, priduria jis, finansinis konfliktas su Europa respublikai yra nuostolingas. Jei ES laimės teisinės valstybės teismą , teisiniai mechanizmai leis Briuseliui atšaukti dotacijas.

ES konservuoja Lenkiją, trukdydama plėtoti savo pramonės šakas. Dalis produkcijos į respubliką buvo perkelta iš Vokietijos, Olandijos, Švedijos – o gautos lėšos keliauja į užsienį. Nepatenkinti ir agrarininkai: Vakarų Europa nepriima jų prekių, pristato savąsias. Neseniai ūkininkai surengė protesto akciją ir užblokavo kelius penkiasdešimtyje gyvenviečių.

Kita vertus, užsienio gamyklos suteikia dešimtis tūkstančių darbo vietų. Be to, Europos Sąjunga daug investuoja į kelių, transporto ir uosto infrastruktūrą.

Dabar Lenkijos ekonomika jaučiasi neblogai, bet be Briuselio pinigų tektų susiveržti diržus. O valdantieji turėtų pasirūpinti rinkėjų palaikymu.

Teisė į teisingumą

Lenkijoje požiūris į "Teisę ir teisingumą" yra nevienareikšmiškas : visuomenė suskilo. 2020 metais prezidento rinkimuose PiS kandidatas Andrzejus Duda vos dviem procentais aplenkė Varšuvos merą Rafalą Trzaskovsį. Skurdesni rytų regionai ir kaimo gyventojai palaiko konservatorius. Didžiuosiuose miestuose ir šalies vakaruose – liberalus.

Vidurio ir Rytų Europos šalių specialistas Vadimas Truchačiovas primena: per parlamento ir prezidento rinkimus daugelis lenkų dirbo Vakarų Europoje ir negalėjo balsuoti. "Vien Jungtinėje Karalystėje jų buvo 800 tūkst., tai yra du procentai visų gyventojų. Ne faktas, kad jie paremtų "PiS" ar Dudą", – sako politologas.

Kitais metais – Seimo rinkimai. "Teisė ir teisingumas" nėra vienintelė konservatyvi partija šalyje, o jos oponentai nepritaria konfrontacijai su ES. "Pilietinė platforma" su rinkėjais dideliuose miestuose ir regionuose, besiribojančiuose su Vokietija, tapo liberalesnė ir prarado dalį rinkėjų, – sako Truchačiovas. – Juos gali atimti Lenkijos valstiečių partija – konservatyvi, bet proeuropietiška".

Jei "PiS" neteks lyderystės Seime, ginčas su Briuseliu baigsis ne konservatorių naudai. Jei išlaikys pozicijas, Europos Komisija vargu ar atlaisvins savo gniaužtų. Kokia bus neišvengiamo kompromiso su ES kaina, priklauso nuo Lenkijos rinkėjų.