Miuncheno sąmokslas 2.0: Zelenskis vėl pasiųstas. Kariauti su Rusija

Karo vis dar nėra, o Ukrainos prezidentas jau spėjo padaryti žygdarbį. Amerikiečių kuratoriai beveik atvirai uždraudė jam vykti į Miuncheną, į saugumo konferenciją, kuri vyko šeštadienį ir sekmadienį

Ten jis galėtų pasikalbėti su Europos lyderiais, dar kartą įsitikinti, kad jie nenori jokio karo, įsikibti į šią poziciją ir dar šiek tiek pasipriešinti, kol Vašingtonas išspirs jį į frontą. Ir apskritai kažkaip nepadoru: šaliai gresia rusų "invazija", iš Kijevo evakuojamos ambasados, o šalies prezidentas, užuot nusifotografavęs su neperšaunama liemene, susiraukęs, eina ilsėtis legendiniame "Bayerischer Hof" viešbutyje, rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.

Ten jo laukia SPA, baseinas, trijų žvaigždučių "Michelin" restoranas. Tuo tarpu Ukrainos piliečiai kažkodėl šąla apkasuose. Negražu, bet Jūsų valia.

"Galbūt tai (kelionė į konferenciją – Sputnik) nėra pats išmintingiausias pasirinkimas", – sakė Džo Bidenas.

Tačiau Zelenskis vis tiek nepakluso savo šeimininkams ir išskubėjo savaitgaliui į Miuncheną. Gal tai ir ne žygdarbis, bet jame yra kažkas herojiško. Konferencijoje Ukrainos lyderis pasakė ir ugningą, ir, tuo tarpu, atsargią kalbą.

Viena vertus, jis prašė neeskaluoti Rusijos "agresijos" temos: "Norint tikrai padėti Ukrainai, nereikia nuolat kalbėti apie galimos invazijos datas". Buvo jaučiama, kad visi jo nervai jau pakrikę nuo šių kalbų. Kita vertus, jis bandė greitai išgryninti "invazijos" temą, reikalaudamas atsakymo į klausimą, kada pagaliau Ukraina bus priimta į ES, o kartu ir į NATO: "Mums kur kas labiau reikia kitų datų. Ir visi supranta, kurių".

Netrukus jis sulaukė atsakymo, tačiau prieš tai įvyko daug įdomių dalykų. NATO generalinis sekretorius Stoltenbergas sakė, kad jei Kremlius norės mažiau NATO prie savo sienų, jis gaus "daugiau NATO". Paradoksalu, bet nepaisant šio atviro karo kurstymo, jis gavo Evaldo fon Kleisto premiją, pirmojo Miuncheno konferencijos organizatoriaus, tikro taikdario, žmogaus, kuris tikrai daug padarė Europos saugumo labui.

Evaldas fon Kleistas, per Antrąjį pasaulinį karą spėjęs tarnauti Vermachte, priklausė vienai kilmingiausių ir garsiausių Vokietijos šeimų. Kariškiai, politikai, mokslininkai, poetai – ko ten tik nebuvo, tarp jų vienas didžiausių dramaturgų Europoje Heinrichas fon Kleistas.

Kleistų šeima aktyviai priešinosi Hitleriui. Tiek jaunasis Evaldas, tiek jo tėvas buvo Stauffenbergo sąmokslo dalyviai. Po nesėkmės jo tėvui buvo įvykdyta mirties bausmė, Evaldą išgelbėjo stebuklas. Evaldo pusbrolis generolas feldmaršalas, vadovavęs vokiečių tankų pajėgoms, buvo nuteistas TSRS kaip nacių nusikaltėlis ir mirė Vladimiro centrinėje dalyje 1954 m.

Kleistų šeimos dvaras Pomeranijoje po karo atsidūrė Lenkijoje. Nestandartinė gyvenimo patirtis padarė vokiečių aristokratą puikiu taikdariu. Jo organizuota Miuncheno konferencija tapo Amerikos ir Europos elito derybų platforma. Iki Šaltojo karo pabaigos tai buvo tikrai naudinga veikla. Europiečiai labai sumaniai sukosi tarp TSRS ir JAV, įgydami santykinę nepriklausomybę ir siekdami, kad žemyne ​​nebūtų konfliktų. Europa gyveno taikiai. Nusiginklavimo procesas vyko sėkmingai.

Tačiau 1990 metais amerikiečiai pradėjo privatizuoti šią erdvę. Evaldas von Kleistas išėjo į pensiją, o jo pareigas užėmė Horstas Telčikas, dirbęs ir Amerikos korporacijos "Boeing" direktorių taryboje. Pamažu amerikiečiai visiškai užvaldė Senojo pasaulio atstovus ir primetė jiems savo "Europos saugumo" viziją. Jie primetė savo poziciją Irako atžvilgiu, įtraukė juos į Belgrado bombardavimą, nutempė visus į Libiją, Afganistaną ir pan.

Tuometinis NATO generalinis sekretorius, britų politikas Džordžas Robertsonas labai vaizdžiai apibūdino atmosferą Miuncheno konferencijoje 2000-ųjų pradžioje: "Donas Rumsfeldas (JAV gynybos sekretorius – Sputnik) grįžo pas mus kaip Terminatorius ir išreiškė ketinimą išsiaiškinti su europiečiais".

Šį žeminamą vienpoliškumą, visišką Europos elito priklausomybę nuo globėjų amerikiečių, savo 2007 m. Miuncheno kalboje tiksliai pažymėjo Vladimiras Putinas. Tą akimirką reikėjo pamatyti Europos lyderių veidus! Rusijos prezidentas taip pat perspėjo juos apie tokio požiūrio pavojų. Kažkada amerikiečiams bus naudinga pradėti karą pačioje Europoje, o vietos lyderiai nieko negalės padaryti.

Savaime suprantama, po penkiolikos metų viskas išsipildė taip, kaip parašyta. JAV įsiveržė į Ukrainą ir pavertė ją Teksaso dydžio nusikalstamumo anklavu. Vietiniai naciai bet kurią akimirką gali surengti šalyje žudynes, dėl kurių Europą užplūs šimtai tūkstančių pabėgėlių. Dabar anklavo vadovas grasina Budapešto susitarimo nesilaikymo dingstimi "suorganizuoti" branduolinius ginklus. Europa priversta tyliai visa tai stebėti.

O dabar valstybės naudojasi Miuncheno konferencija, kad įtrauktų Europos elitą į kruvinas žudynes Ukrainoje, kurias pačios bando organizuoti. Pagrindinis Miuncheno-2022 siužetas buvo liūdnai pagarsėjusi "Rusijos invazija". Vienas po kito pranešėjai pareiškė, kad Rusija "iš tikrųjų" neišvedė savo karių iš Ukrainos sienos. Kad visi Donbaso sprogimai ir apšaudymai vėl yra Rusijos "provokacija".

Moterų ir vaikų evakuacija iš DNR ir LNR? Tai irgi provokacija. Netrukus Rusija tikrai įsiverš į Ukrainą, kad ir ką Putinas ten sakytų, ir tada visiškai sumokės už invaziją.

Agresyviausiai iš visų kalbėjo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas.

"Mes padvigubinome savo karinį buvimą Estijoje, – pranešė jis. – <...> Didžiuojuosi, kad nuo 2014 m. padedame Ukrainai, mokydami ten 22 000 karių ir išsiuntę 2 000 prieštankinių raketų. <…> Jei Rusija naudoja smurtą prieš taikius ir nekaltus Ukrainos žmones, tada tai svarbu mūsų bendriems interesams – kad Rusija pralaimėtų ir visi tai matytų".

Savo retorika Džonsonas pranoko net Kamalą Haris. JAV viceprezidentė daugiausia grasino Rusijai ekonominėmis sankcijomis ir labai kruopščiai nubrėžė karines Amerikos intervencijos ribas: stiprinti rytinį NATO flangą ir nieko daugiau. Labai įdomus dialogas įvyko tarp Haris ir Vokietijos diplomato bei Miuncheno konferencijos pirmininko Volfgango Išingerio. Išvertus iš diplomatinės į lietuvių kalbą, Išingeris paklausė JAV viceprezidentės, ar Amerikos politika Europoje pasikeistų, jei į valdžią JAV ateitų "naujasis Trampas".

Juk niekam nekyla abejonių, kad respublikonai demokratus iš Kongreso išves jau šių metų lapkritį, o po mažiau nei trejų metų į valdžią atves Trampą (arba Trampą 2.0). O valdančiosios partijos pasikeitimas suteikia Vašingtonui tiesiog neribotas galimybes mesti savo sąjungininkus.

Visi puikiai žinome, kaip amerikiečiai žiūri į susitarimus. Pirmiausia jie sudarė Irano susitarimą, paskui atėjo Trampas ir jį atšaukė, dabar siūlo vėl derėtis, po trejų metų galbūt vėl atšauks.

Pagrindinis europiečių rūpestis šiandien yra tas, kad Vašingtonas įtrauks juos į plataus masto konfliktą su Rusija, o tada staiga pasitrauks ir imsis kitų dalykų. Ir kas tada? Ponia viceprezidentė atsakė, kad nieko panašaus nebus, Rusijai nori priešintis ir respublikonai, ir demokratai, o čia yra visiškas ir amžinas dvišalis sutarimas. Na, ką dar ji galėjo pasakyti?

Taip, jei reikės, mes jus suremsime kaktomuša ir žaibiškai gausite antrą Afganistaną? Vėliau Išingeris pareiškė, kad ši amerikiečių avantiūra (jis pasakė daug mandagiau) išjungs visą saugumo sistemą Europoje, ir paklausė, ar yra diplomatinis problemos su Rusija sprendimas: "Ar galime kalbėti ne tik apie Rusiją, bet ir su Rusija?"

Kamala Haris atsakė, kad yra pasiryžusi diplomatijai, bet jei Rusija įsiverš, karo išvengti nepavyks ir europiečiai negalės su tuo kovoti. Miuncheno konferencija turėjo parodyti visam pasauliui NATO valstybių vienybę. Tačiau jos pasirodė vieningos tik dėl vieno: nė viena iš jų neketina siųsti savo kariuomenės, kad padėtų Kijevui.

Tuo tarpu visos (su skirtingu atkaklumu) stumia Zelenskį į – vadinkime viską savais vardais – karo nusikaltimus. Jie tikisi iš Kijevo siaubingų provokacijų naudojant cheminį ginklą, civilių bombardavimo, savo piliečių žudynių. Ukrainos režimui iš anksto buvo suteikta indulgencija už bet kokius žiaurumus.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas pareiškė, kad Putino žodžiai apie genocidą Donbase yra "tiesiog juokingi". Tačiau tuo tarpu Zelenskiui nežadama jokių NATO karių. "Verunčik, pati – pati – pati".

Europos ir Amerikos ūbermenšai gurkšnos alų karinėse bazėse ir per televizorių žiūrės, kaip Ukrainos ūbermenšai miršta Rytuose. Ir kai Zelenskis bus nutemptas į Hagą, buvę jo globėjai apsimes, kad jie visiškai niekuo dėti ir kad jis viską neteisingai suprato.

Ir taip, apie Ukrainos priėmimą į NATO. Zelenskis gavo atsakymą į savo klausimus. Vokietijos kancleris Olafas Šolcas jam atsakė vienareikšmiškai: "Ukrainos narystė NATO neįtraukta į darbotvarkę ir nenumatoma artimiausioje ateityje".

Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas neseniai patarė Šiaurės Atlanto aljansui birželio mėnesį vyksiančiame Madrido viršūnių susitikime įforminti savo atsisakymą priimti Ukrainą ir Gruziją į NATO. Kaip matote, Europos partneriai išgirdo signalą ir susipyko. Dabar belieka tik formalizuoti ir įtvirtinti Vokietijos kanclerio poziciją (su kuria neabejotinai sutinka dauguma Senosios Europos lyderių) galutiniame dokumente Madride. Ir visiems bus gerai.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.