Seimas priėmė rezoliuciją "Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą"

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Šiandien Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva nenumatytame posėdyje Seimas priėmė rezoliuciją "Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą", rašoma Seimo pranešime.

Ja išreiškiamas palaikymas Ukrainai ir kreipimasis į sąjungininkus – Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių parlamentus.

"Šia rezoliucija reiškiame tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei. Kartu parodome aiškią Seimo poziciją, telkiame Europos Sąjungos ir NATO valstybių parlamentų koaliciją, kad rezoliucijoje minimi veiksmai taptų suderintais sprendimais", – sako Čmilytė-Nielsen.

Lietuva ragina ES ir NATO valstybių parlamentus, kaip skelbia rezoliucija, "nedelsiant suteikti Ukrainai šalies kandidatės į narystę Europos Sąjungoje statusą ir Ukrainos narystės NATO veiksmų planą; teikti Ukrainai visą įmanomą dvišalę karinę, ekonominę, politinę, humanitarinę, teisinę pagalbą".

Kartu Seimas siūlo skubiai šalinti Rusijos Federaciją iš tarptautinių organizacijų – pagrindinės Jungtinių Tautų institucijos, atsakingos už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, Saugumo Tarybos nuolatinių narių, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos bei visų tarptautinių sporto ir kultūros organizacijų.

Be to, Seimas ragina įvesti naujas griežtas asmenines ir sektorines sankcijas pagrindiniams valdžią Rusijoje ir Baltarusijoje uzurpavusiems asmenims, įskaitant Vladimirą Putiną ir Aliaksandrą Lukašenką, ir jų talkininkams; atjungti Rusiją nuo tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT); maksimaliai sparčiai kurti Europos strateginę energetinę nepriklausomybę, atsijungti nuo Rusijos iškastinio kuro ir stabdyti geopolitinius "Nord Stream-2" bei Astravo atominės elektrinės projektus; taikyti antrines sankcijas ES ir NATO valstybių narių įmonėms bei bankams, bendradarbiaujantiems su Rusijos įmonėmis ir bankais.

Tokios politikos raginama laikytis tol, kol "visi Rusijos Federacijos kariai bus išvesti iš suverenių Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos ir Baltarusijos teritorijų, o Rusijoje ir Baltarusijoje įvyks skaidrūs, demokratines procedūras atitinkantys rinkimai".

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė pradėti specialią karinę operaciją Donbase. Televizijos kreipimesi į rusus jis sakė, kad aplinkybės "iš mūsų reikalauja ryžtingų ir neatidėliotinų veiksmų, Donbaso Liaudies Respublikos kreipėsi į Rusiją su prašymu padėti". Rusijos Federacijos prezidentas pareiškė, kad visa atsakomybė už kraujo praliejimą teks Ukrainą valdančio režimo sąžinei, ir paragino Ukrainos kariuomenę nevykdyti baudžiamųjų Ukrainos valdžios įsakymų, padėti ginklus ir eiti namo.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos nevykdo jokių raketų, aviacijos ar artilerijos smūgių į Ukrainos miestus. Agentūros teigimu, karinė infrastruktūra, oro gynybos objektai, kariniai aerodromai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aviacija yra neutralizuota dėl didelio tikslumo ginklų. Ministerija patikslino, kad civiliams gyventojams niekas negresia.