Atskleistos dėl klimato kaitos kilusių miškų gaisrų pasekmės

Kalifornijos mokslininkai miškų gaisrus sieja su padidėjusiu upių srautu ir potvyniais

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) mokslininkai atskleidė, kad miškų gaisrai, kurių dėl klimato kaitos kyla vis dažniau, net bėgant metams daro didelę įtaką netoliese esančių upių ir upelių vandens lygiui. To pasekmė — didelė rezervuarų perpildymo ir su tuo susijusių potvynių rizika. Apie tai rašoma straipsnyje, paskelbtame žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences".

Tyrėjai ištyrė upių nuotėkį — vandens tūrį, prabėgusį per sandūrą (vandens nuotako skerspjūvį — Sputnik) per laiko vienetą, — ir klimato duomenis 179 upių baseinams vakarinėje JAV dalyje. Visos nagrinėjamos teritorijos 1984–2020 metais nukentėjo nuo miškų gaisrų.

Paaiškėjo, kad upės nuotėkis kelerius metus po gaisro paprastai buvo didesnis, nei tikėtasi, remiantis tik klimato sąlygomis. Tuo pačiu metu didesnius gaisrus lydėjo reikšmingesnis ir ilgalaikis upių nuotėkio padidėjimas. Baseinuose, kur išdegė daugiau nei 20 procentų miško, upės nuotėkis buvo 30 procentų didesnis nei tikėtasi vidutiniškai per šešerius metus.

Upės nuotėkio padidėjimas yra susijęs su augmenijos išdegimu, kuri kitu atveju iš dirvožemio ištrauktų vandenį ir užblokuotų didelę kritulių dalį prieš jiems pasiekiant žemę. Intensyvūs miško gaisrai taip pat gali "skrudinti"dirvožemį, laikinai paversdami juos atspariu vandeniui. Sausuose regionuose gaisrai padidina prieinamumą prie vandens resursų, bet kitame prisideda prie nuošliaužų, potvynių ir vandens taršos.