Оружие на позиции Народной милиции ЛНР, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920
Rusijos specialioji karinė operacija Donbase
Vasario 24 dieną Rusija pradėjo specialią karinę Ukrainos demilitarizavimo operaciją po to, kai Donbaso respublikos kreipėsi su pagalbos prašymu. Prezidentas Vladimiras Putinas įvardijo jos tikslą kaip siekį "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria Kijevo režimo patyčias ir genocidą".

Paskutinė galimybė normalumui: kaip Ukraina privedė save prie katastrofos

© AFP 2022 / Daniel LealŽmonės prie Rusijos ambasados Kijeve
Žmonės prie Rusijos ambasados Kijeve - Sputnik Lietuva, 1920, 27.02.2022
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Ukrainos katastrofa nuosekliai susideda iš trijų ideologinių katastrofų
Ukrainos nuoseklus atsisakymas galimybės paveikti savo likimą išorinės kontrolės naudai privedė prie tokios infantilizacijos, kad net Europos idėjos nesėkmė neskatino jos bandyti paimti savo likimą į savo rankas.
Tarybų Sąjungos žlugimo metu Ukrainos visuomenė buvo tokia pat infantili kaip ir visos to meto posovietinės visuomenės. Ištrūkusi iš vienos itin ideologizuotos sistemos glėbio, ji nemanė, kad apskritai galima gyventi ir sėkmingai vystytis be dominuojančios (valstybinės, visiems privalomos) ideologijos. Kadangi komunistinė idėja tuo metu buvo itin diskredituota, visuomenė padarė logišką išvadą apie būtinybę paspartinti kapitalizmo statybą.
Buvęs Amerikos lyderis Donaldas Trampas - Sputnik Lietuva, 1920, 27.02.2022
Rusijos specialioji karinė operacija Donbase
Putinas situacijoje su Ukraina pasirodė protingesnis už JAV vadovybę, sakė Trampas
Pabrėžiu, būtent statybą, nors praktikoje (taip pat ir pagal Marksą) kapitalizmas pats logiškai išauga iš ikikapitalistinių formų (kad bent iš feodalizmo, kad bent iš sovietinio socializmo). Bandymas pagreitinti procesą ideologiškai skatinant socialinį vystymąsi sukelia rimčiausių ekonominių ir psichinių deformacijų, kurios griauna tiek pačią visuomenę, tiek normalią istorinio proceso eigą.
Tačiau posovietinė Ukrainos visuomenė norėjo "visko ir nedelsiant", todėl dėjo viltis į atitinkamus politikus, kurie žadėjo viską, ko norite, ir dar žvaigždę iš dangaus nemokamo bonuso pavidalu. Posovietiniai žmonės, įkvėpti "naujo mąstymo", ėmėsi "kapitalizmo kūrimo" su tokiu pat pasiutimu, kaip jų seneliai ir proseneliai kūrė komunizmą.
Beje, "kapitalizmo statytojai" ne dau kuo geriau nei "komunizmo statytojai" įsivaizdavo, ką jie nori pastatyti — didžioji visuomenės dalis įsivaizdavo kapitalizmą kaip tą patį žlugusį komunizmą, tik "tikrai": dirbti praktiškai nereikia, bet pinigų duoda kiek nori, ir parduotuvėse visko yra, o eilių nėra.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda - Sputnik Lietuva, 1920, 27.02.2022
Lietuvos prezidentas paragino Ukrainai suteikti ES kandidatės statusą
Tačiau komunistai turėjo reikšmingą pranašumą. Jie statė kažką nežinomo. Nors "kapitalizmo statytojai" žadėjo žmonėms pastatyti vietiniame užkampyje Europą per dvejus metus. Kai po dvejų metų situacija tik pablogėjo, paaiškėjo, kad žmonės nebenori to ištverti. Dabar buvusios TSRS slaviškose respublikose kilo galingas liaudies judėjimas, kurio tikslas buvo sovietų atkūrimas.
1993 metų pabaigoje Borisas Jelcinas su sunkumais išliko valdžioje, apšaudęs parlamentą iš tankų, o Kebičius Baltarusijoje ir Kravčukas Ukrainoje 1994 metų vasarą valdžią prarado. Tačiau į valdžią atėjęs respublikonų elitas nenorėjo prarasti valdžios centro naudai. Todėl Rusijos integracijos projektai buvo atmesti. Tik Lukašenka vedė Baltarusiją susivienijimo su Rusija keliu, ideologiškai remdamasis nostalgija TSRS.
Ukrainos elitas, ieškodamas atramos taško, logiškai priėjo prie nacionalizmo ideologijos. Galų gale, juk buržuazinės revoliucijos nulėmė idėją užbaigti nacionalinių rinkų ir buržuazinių tautų formavimą. Romantinis nacionalizmas buvo XIX amžiaus jaunosios buržuazijos idėja, idealas ir ideologija. Atrodė, kad tereikia nacionalistinę idėją sujungti su kapitalizmą kuriančio valstybės galia, ir visos problemos išsispręs.
Be to, nacionalistinė idėja leido nukreipti visuomenės nepasitenkinimą "svetimų" kryptimi. Ukrainos piliečiams greitai buvo paaiškinta, kad jų pačių Rusijos imperinė inertiškumas trukdo jiems greitai pasiekti sėkmę kapitalizmo statyboje ir ilsėtis ant laurų. Daugelis patikėjo ir, tiesiogiai supratę nacionalistinį šūkį "žudyk rusą savyje", ėmė graužti savo esmę, bandydami ją pakeisti kažkokiu ideologiniu surogatu, paruoštu buvusių TSKP istorijos mokytojų, persirengusių patyrusiais nacionalistais.
Kaip rezultatas Ukrainoje gyvenę rusų žmonės prarado sielą, nieko negavę mainais.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas - Sputnik Lietuva, 1920, 27.02.2022
Rusijos specialioji karinė operacija Donbase
"Newsweek" apie operaciją Ukrainoje: Putinas niekada nepralaimėjo karo
Atskiri asmenys sugebėjo išlaikyti vientisumą ir ištikimybę savo protėvių tikėjimui, kultūrai ir kalbai, tačiau kaip socialinė ir etninė grupė Ukrainos rusai nustojo egzistuoti. Modernizuoto Ukrainos nacionalizmo ideologija toli nužengė nuo aukštojo ideologinio idealizmo, būdingo ankstyvosios kapitalistinės eros romantiniam nacionalizmui.
Romantikai norėjo pagerinti visuomenę, ukrainiečių nacionaliniai radikalai paskelbė vienintelį tikslą — tenkinti materialinius poreikius. Romantikai naudojo maksimalaus asmenybės, kurioы nepriklausomybė grindžiama laisvo verslo galimybėmis ir valstybės funkcijų ribojimu užsienio politikos, gynybos, policijos, teismine ir fiskaline parama, emancipacijos metodą.
XX amžiaus pabaigos Ukrainos nacionaliniai radikalai stengėsi pasikliauti maksimaliu valstybės ideologinio monopolio stiprinimu, "sovietinės valdžios atvirkščiai" sukūrimu. Savo idealą jie siekė primesti visuomenei valstybės prievartos pagalba. Visuomenė, komunistų įpratusi pareigingai eiti valstybės ideologiniu vežimu, neprieštaravo, o toliau reikalavo "gyvenimo kaip Europoje" čia ir dabar.
Kaip ir prieš tai buvusi posovietinė biurokratija, taip ir nacionalistai suprato, kad nesugebės išlaikyti valdžios kontrolės — visuomenė jais nusivylia greičiau nei ukrainizuojasi. Tada jie pabandė pasikliauti išorės jėgų autoritetu, pakvietę užsienio specialistus dalyvauti Ukrainos valdyme. Prasidėjęs vienkartiniais veiksmais, procesas baigėsi 2014 m., kai Ukraina buvo visiškai perduota išorės valdymui.
Tačiau išorės vadytojai visiškai nesidomėjo nei Ukrainos žmonių viltimis, nei Ukrainos nacionalistų norais. Kaip tik tuo metu JAV ir Rusijos prieštaravimai pasiekė ribą, ir Vakarai, pirmiausia JAV, Ukrainą laikė išnaudojama medžiaga, kurios sąskaita galima nusilpninti Rusiją.
Kaip rezultatas aštuonerius metus JAV uoliai stūmė Ukrainą į konfliktą su Rusija ir galiausiai nuvedė reikalą iki karo, iš kurio Ukraina neišeis tokia kaip buvo.
Ukrainos katastrofa nuosekliai susideda iš trijų ideologinių katastrofų:
priverstinė kapitalizmo statyba, dėl kurios atsirado archajiška aklavietės korupcinė versija;
nacionalinės Ukrainos valstybės kūrimas performatuojant rusų etninį substratą, kas lėmė normalios visuomenės sunaikinimą ir atomizaciją bei lavoninės visuomenės, orientuotos į tradicinių vertybių atmetimą vardan taip ir nepasiekto elitinio vartojimo, atsiradimą;
negalėjimas prisijungti prie "Europos civilizuotų tautų klubo", kas turėjo automatiškai garantuoti patekimą į europinį materialinės gerovės lygį. Paaiškėjo, kad į Europą nepriima ir ukrainiečiams niekas neužtikrins saldaus gyvenimo.
Tuo pačiu metu nuoseklus visuomenės, o vėliau ir valstybės atsisakymas turėti įtakos savo likimui išorinės kontrolės naudai lėmė tokį visišką Ukrainos lavonų infantilizaciją, kad net Europos idėjos žlugimas neskatino pabandyti paimti savo likimą į savo rankas. Visuomenė tikėjosi eilinio prezidento, kuris pažadėjo padaryti stebuklą. Eilinis prezidentas tikėjosi Vakarų pagalbos.
Tai baigėsi katastrofa.
Tačiau ši katastrofa gali būti apvalanti, jei jos sukrėtimas išjudins ukrainiečius, kaip vokiečius išjudino nacizmo žlugimas, privers permąstyti pastaruosius tris dešimtmečius, pradėti dirbti su klaidomis — savo rankomis kurti "naują puikų pasaulį".
Tada atsiras ir adekvatūs politikai, ir atsakingi sąjungininkai. Priešingu atveju Ukrainos visuomenė rizikuoja neišgyventi dabartinio "griuvėsio" — ji išsisklaidys į kitas šalis, faktiškai gelbėdama nuo savęs.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Naujienų srautas
0